Tokios tokelės (176) Ukraina 25

Geltona, žalia ir raudona, tai mūs trispalvė vėliava.

Po ja stovėti mums malonu, joje tėvynė Lietuva.

                                                                        

Šlovė ir garbė ukrainiečiams kovojantiems už išlikimą su maskoliškuoju pasauliniu teroristu!

Mirtis svoločinai.

Sveikiname Aurimą Valujavičių nugalėjus klastingą Atlantą. Darius ir Girėnas davė pavyzdį, nugalėti nenugalimą. Ačiū Aurimui už Lietuvos vardo įteisinimą mūsų trispalvėje. 

Karas Ukrainoje iki šiol neduoda laukiamų rezultatų ne vien tik užpuolikei Rusijai, bet ir apsigynime esančiai Ukrainai. Rusija pritrūko visa ko kas reikalaujama ir reikalinga vesti karą. Nežinome, ar Kinija stengsis išlaikyti Rusiją virš sūkuriuotos vandens srovės, ypač pavasarį per ledonešį. Ukrainiečiai įsitaisę namuose ir vakarų suteiktais ginklais ruošiasi duoti maskoliui į skūrą. Maskolius to pilnai vertas.  Karas sulygino karines pajėgas jėgos atžvilgiu, didžiulės Rusijos ir palyginamai mažos Ukrainos. Moralės atžvilgiu drąsiai galima tvirtinti, jog rusai visiškai be jokios moralės, todėl ir nesugeba kariauti. Už ką, kokį tikslą, jie privalo aukotis ir žūti bereikalingame kare. Plėšti jiems jau nebeliko nieko, tai ir kovoti neverta.

Ukrainiečių kariai, priešingai rusų kariams, laikosi aukštos moralės bei drąsos kovojant su maskoliška laukine orda apsaugant savo valstybę, savo tautą, savo kalbą, savus papročius ir savo laisvę. Kartu ukrainiečiai apsaugo ir kitas rytų Europos valstybes nuo to maskoliško amaro. Tas ukrainiečių aukštas supratimas apie laisvę daro juos nenugalimais. Pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui, ukrainiečiai rodė stiprų pasipriešinimą sovietinei okupacijai gausiais partizanų daliniais, nuo kurių nukentėjo daug okupanto karių, kurie po ilgų kovų numalšinę žiauriausiais būdais ukrainiečių pasipriešinimą, vėl tapo nugalėtojais. Dabar Ukraina su savo didvyriška tauta tapo maskoliui per didelis ir neįkandamas riešutas. Maskolius liko be dantų. Antrasis Pasaulinis karas rusams dar nesibaigė, nes jie dar nesugebėjo susitarti ir pasirašyti karo paliaubų sutartis, kurių rusai niekuomet negerbė, negerbtų ir ateityje. Gal jie pradėtų gerbti sutartis jų pasirašytas, kai Rusija taps menka valstybė neturėdama kuo gąsdinti kaimynes. Turėdami jėgą rusai diktuodami kaimynams nieko, jokių sutarčių nepaisė.

Putinas sugebėjo įspėti ir pagąsdinti prezidentą Zelenskį dėl Krymo. Sako, jeigu imsi Krymą, panaudosiu atominę bombą. Pastebima, jog jis bijosi ukrainiečių galios, kuri susideda iš patriotiškumo ir tėvynės meilės. Atrodo jis yra ne vienintelis su sprendžiamuoju balsu kaip, kada ir kur naudoti atominį ginklą. Tokiu gąsdinimu Putinas aiškiai rodo savo silpnybę. Klausimas, ar Kinija duos leidimą naudoti atominį ginklą. Juk anksčiau Putinas yra pareiškęs, jog atominį ginklą prieš Ukrainą naudos tiktai su Kinijos leidimu. Kaip matome Putinas yra praradęs savarankiškumą tapdamas kinų vasalu. Turint tokį valdovą, nesuprantama kodėl rusai nesugeba patalpinti jį į psichuškę, kur jam yra priklausanti vieta. Galbūt jis ten nelaukiamas? Tai kur jį dėti, jeigu nei pekla nei pats velnias jo nenori?

Kadangi Rusija prarado dar turėtas dantis Ukrainoje, tai pilnai tikėkimės, jog japonai rusus spaus dėl okupuotų Kurilų salų. Iki šiol japonai nerodė jokių nuolaidų rusams, nerodys jų ir ateityje. Tas Kurilų salas rusai užėmė Japonijai kapituliavus. Tai yra ne karo grobis, bet po karo okupuotos salos. Rusai neturi jokios teisės jas savintis. Čia tik viena dalis reiškiamų rusams pretenzijų. Opi vieta randasi mūsų kaimynystėje, Karaliaučiaus krašte, kuris po karo „laikinai“ pavestas rusų administracijai, „priklauso“ Rusijai. Neužmirškime, jog ten kur rusų kareivis dėjo savo bato antspaudą, ten jau Rusija. Vokietija retkarčiais prakalba apie tą buvusį jos pasididžiavimą, duonos aruodą, kuris dabar atrodo lyg mėnulio paviršius. Kodėl susisiekimas Rusija – Karaliaučius vyksta per NATO teritoriją? Kas įvyktų uždarius tą susisiekimo liniją? Rusams liktų tiktai vandens ir oro kelias. Bet Suomijos įlanka jau po NATO kontrole. O naudotis oro linijom rusai dar neišmoko nepriklystant į kaimyninės šalies žalesnį daržą. Prognozė rusams iš visų pusių ne pavydėtina. Suomiai irgi nerimsta. Mat jie pratę savo teritoriją ženklinti apšlapindami Rusijos sieną. Taip suomiai rodo pagarbą rusams. Dabar jie reikalauja tą sieną atstatyti taip kokia ji buvo prieš 1939-40 metų žiemos karą. Įdomiai apie tą nusišlapinimą rašo gerb. žurnalistė Laima Lavastė, knygoje „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“. Bet kas prižiūrės rusų karių kritusių per žiemos karą kapavietes, atgavus savo teritorijas? Juk rusams jie nebereikalingi nes jie negyvi. Didžiausias apžiotas bet nepraryjamas kaulas rusams yra Ukraina ir jos Krymas. Ukrainiečiai sugebėjo numušti rusams ragus. Jiems kainavo nemažai pastangų ir aukų, bet didvyriška tauta daug sugebėjo. Šlovė ukrainiečiams. Ukrainiečiai ir toliau kovos iki visiškos pergalės. Rusai bus priversti pripažinti pralaimėjimą ir mokėti ukrainiečiams karo reparacijas.   Dar daug darbo liko okupuotas teritorijas atgauti ir rūpintis krašto infrastruktūros atstatymu kartu ir gyvenamų namų atstatymu gyventojams. Tas viskas privalo būti daroma rusų lėšomis. Juk jie sugriovė. Atėjo laikas padaryti maskolišką banditą nebekenksmingu mažom, laisve džiaugiančioms, pasaulio valstybėm. Laikas nesustabdomai slenka ukrainiečių naudai, papildant jų gretas NATO šalių pristatomais ginklais. Tik gaila kad tas pristatymas vyksta vėžlio greičiu. Svarbus reikalas yra, kad tas ginklų pristatymas iš Europos valstybių kertasi interesais. Europa, kaipo industriškai išsivysčiusi pasaulinė galybė, su bloga vienybe, šaukdama apie sankcijas rusams, perka jų alyvą ir dujas. Tokios nuomonės buvo buvusi Vokietijos močiutė. Mano supratimu, viena ranka tiesiama ukrainiečiams, o kita ranka duriamas peilis jiems į nugarą. Aiškus veidmainiškumas. Europa prieš karą buvo įspėta apie rusų galimybę užsukti dujų ir alyvos čiaupus. Europiečiai nesitikėjo pasitikėdami rusais. Dabar akys atsivėrė suprasdami jog rusas niekuomet negali būti draugas ar sąjungininkas. Tai dar laukinių papročių neatsisakiusi tauta. Lietuva, atsisakiusi nors ir nelabai rusams reikšmingą kiekį sunaudojamų dujų, pasistatė savo suskystintų dujų terminalą ir dujas perka laisvoje rinkoje. Aišku, tas malonumas būti nepriklausomiems nuo rusų turi savo aukštesnę kainą, bet pakeliamą. Lietuva dar nesušalo brangiau mokėdama už dujas. Nors rusai ir griežia dantį ant lietuvių, lietuviams nuo to nei kiek ne blogiau. Svarbu ekonominė nepriklausomybė. Mums gerai prisimena „draugystės“ naftotiekis į Mažeikių naftos įmonę. Tokia draugystė nereikalinga.

Čekija pasekė Lietuvos pavyzdžiu, 100% atsisakydama rusiškų dujų. Tai nors mažas, bet skaudus, smūgis Rusijai ir jos oligarchams. Žinomą, jog ir mažas paukštelis sugeba teršti.

Sankcijos Rusijai. Kremlius išsigandusiai pareiškė, jog didesnės sankcijos Rusijai, pakenks pasaulinei ekonomikai. Nemanau, kad rusų aiškinimus galėtumėm imti už gryną pinigą. Jų supratimas apie pasaulio ekonomiką kitoks, paremtas Kalašnikovais ir kitokiais ginklais. Jeigu su rusais bet kokia prekyba tampa uždrausta, aišku, nukenčia jų ginklų pramonė, kuri ir taip nebeveikli, nes patys rusai ginklus ir šovinius bando pirkti svetur. Dar griežtesnės sankcijos, tai įplaukų oligarchams sumažėjimas, nereiškia kenkimą pasaulinei ekonomikai.

Sankcijų griežtinimas tai dūris į Rusijos ekonomiką. Rusijos priverstinių „draugų“ ratas mažėja, o tikrų draugų pasidavusių Rusijos išnaudojimui rusai niekuomet neturėjo. Suomiams buvo primesta prievartinė draugystė, kuri baigėsi suomiams įstojant į NATO. JAV gynybos sekretorius, NATO viršūnių susitikime pareiškė: „„V. Putino karas nėra NATO plėtros rezultatas, jis yra NATO plėtros priežastis“. Baltarusija, dėka „batkos“ parsidavimo rusams, dar kenčia tą „šventą“ draugystę. Atrodo, jog be Rusijos pasaulis sugrius. Atvirkščiai. Putinas priėjo aklagatvio galą kur jo nei pekla nei velnias nenori. Bet jis, pasaulinės galios valstybės valdovas, elgetaudamas šovinių karo vedimui su Ukraina, liko „ganz einsam und verlassen“. Jis, būdamas vienišas ir visų apleistas, tikriausiai, intensyviai mokosi kinų kalbos, nes būnant kinų vasalu kinai nemėgsta kai jų vasalas su jais kalba jiem nesuprantama kalba. Taškas.

Vėliausiomis žiniomis Ukrainos žvalgyba praneša, kad Rusijos elitas bando gauti, įvairiose užsienio valstybėse, saugumo garantijų, apsaugant save ir turtą (prisivogtą?), po būsimo neišvengiamo pralaimėjimo kare su Ukraina. Elitas bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo, išsigandę “Бей воров, спасай Россию“ šauksmo. Kas yra tas elitas? Tai pavyzdinga, išsilavinusi, nesusitepusi kombinacijose visuomenės dalis. Rusijoje žodis „elitas“ suprantamas kitaip. Bėgantis Rusijos „elitas“, (Kremliaus mafijozų – oligarchų ir jų pasekėjų šutvė) nujausdami pokyčius valstybėje bėga iš jos. Bėgti yra nuo ko ir už ką. Tai bėgimas nuo būsimos prokurorės, vardu TAUTA. Bėgti galima, bet pasislėpti ne. „Maskva“ jau Juodosios jūros dugne nuo karo pradžios, ir jai įkandin seka su šauksmu, „Vaterland in Gefahren“ pati „matuška“ Rusija. Toks viešas spjūvis Putinui į veidą jam nepatinka.. Žinome, kad Hitleris nusišovė, o kaip elgsis bailys Putinas? Įdomu, ar Putinas su savimi turi ginklą? Gal jis bando pirkti virvę, laukdamas kai bus išpardavimas nuleistomis kainomis? Taigi, jau matosi šviesa tunelio gale, kuriame stovi, žinojęs kaip pradėti karą, bet nežinodamas kaip jį baigti, nuogas Putinas. Gal jis ieško progos pasiprašyti politinio prieglobsčio Amerikoje? Tikras svoločius. Amerikos sienos atviros. Įeiti galima ir nepasibeldus. TAIKA triumfuoja ir dainuoja „...aš sugrįšiu iš tiesų ...“, į Ukrainą. Tikėkime tvirtai.

Ne pro šalį paminėti dvejų prezidentų pokalbį, tai Kinijos ir Ukrainos. Kaip toje mįslėje, pramušęs ledą rasi sidabrą. Atrodo, dvejų lygių prezidentų, kalba užsimezgė, duodama vilties taikai, nors nei Putinas nei karas nepaminėtas. Kinija pažadėjo pasiųsti į Ukrainą specialų įgaliotinį ištyrimui dirvos tolimesniem pokalbiam. Čia labai svarbu, kad minimi du prezidentai sutiko kalbėti vienas su kitu, ne vienas apie kitą. Tikėkim, jog artinasi laikas sekančiam šuoliui, pramušti sidabrą ir pasiekti auksą. Manau, tai labai skaudus smūgis Putinui į kurį Kinijos prezidentas žiūrėjo iš aukšto. 

Zelenskis, Ukrainos prezidentas, deda ir dės visas galimas pastangas karo baigimui ir okupuotų kraštų atgavimui. Kitokia taika neįmanoma. Ukrainos tauta yra pavargusi nuo karo. Tą supranta ir užjaučia jos prezidentas. O kam rūpi rusų tautos vargas patyrusiai tą pražūtingą karą? Tik ne jos prezidentui. 

 Dabar rimtai pasvarstykime ar mano minima TIESA tikrai gali triumfuoti kai G7 valstybės rašo sankcijas Rusams, tikėdami, jog tas sankcijas vykdys mažesnės valstybės, tiktai ne G7 šalys. Pirmoje eilėje tai dūris ukrainiečiams į nugarą, kai ES ir Japonija priešinasi JAV planui uždrausti visą iš G7 valstybių eksportą į Rusiją. Tokiu atveju nėra vieningumo tarp JAV, ES ir Japonijos, nes tiems dvasios elgetoms pinigas ir pelnas svarbiau nei žmogiškumas. Kokie jų investavimai Rusijoje? Rusai iki šiol vis grasino savo atomine bomba, bet kai pasaulis pradėjo juoktis, pakeitė taktiką, grasindami dabar turima alyva ir dujomis, kuris yra daug skaudesnis ginklas. Rusai tą viską gerai žino, nes jų šnipai kužda, vakarų valstybėse, ne po šluota, bet svarbiose ekonomikos ir karinės srities įstaigose. Jie deportuojami, bet nesustabdomi. Rusai už tuos deportavimus areštuoja Rusijoje akredituotus vakarų, ypač JAV žurnalistus apkaltinant šnipinėjimu. Galima daug kalbėti ir rašyti, bet rusą atpratinti nuo laukinių papročių neįmanoma. Dabar laukime, kada G7 šalys už alyvą ir dujas parduos rusams Ukrainą. Jie, tikriausiai bandys įpiršti Ukrainiečiams taikos sąlygas pagal rusų receptą. Tai būtų žemiausios rūšies niekšiškumas. Kodėl Rusija vis dar skaitosi G7 nare? Būsimoji taika su Rusija privalo būti priimtina Ukrainai. Be Ukrainos sutikimo jokia taika neįmanoma, nes kitaip būtų pildomas agresorės Rusijos noras. Netikima, jog Ukraina pasiduotų ir priimtų kažkieno diktuojamas sąlygas.

Šlovė Ukrainai ir jos didvyriškiem kovotojam už krašto laisvę ir nepriklausomybę. Gėda ES ir Japonijai nepritariančiom griežtesniem sankcijom Rusijai. Tiktai vakarų vienybė ir griežčiausių sankcijų pritaikymas ir jų vykdymas paklupdytų Rusiją. Bet ... bet rusai turi alyvą ir dujas. Aišku?

 2023-04-27