Emilija Trumpaitė „ ... keliaudama pamatau kitas kultūras, tradicijas“

   Asmenybės viduje gyvena tiek daug... Čia apsistojo darbštumas, nenustygstanti energija, nuoseklumas, jaunatviškas žavesys ir meilė gyvenimui... Negalėjau likti abejinga šiai asmenybei, todėl ir pakalbinau abiturientę Emiliją Trumpaitę. Ji mielai sutiko pasišnekučiuoti...

Trumpai papasakok apie save.

   Esu Emilija Trumpaitė, Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio 12 klasės gimnazistė. 

Kokios savybės nulemia aukštus mokslo rezultatus?

   Dauguma sakytų, kad gerus mokslo rezultatus galima pasiekti tik daugybę laiko praleidžiant skaitant vadovėlius, bet tai nėra tiesa. Mano manymu, svarbiausia yra atrasti sau pačiam įdomias sritis ir suprasti kaip tau geriausia mokytis. Esu be galo dėkinga savo tėvams ir broliams, kurie nuo vaikystės skatino mane pačią savarankiškai pažinti pasaulį ir ieškoti atsakymų į klausimus kas?, kaip? ir kodėl?. Nuo mažens jaučiau norą suprasti ir žinoti kuo daugiau, todėl daug laiko skyriau įvairiausios informacijos ieškojimui ir skaitymui, nors tai ir nebūdavo susiję su mokykla. Šiuo metu mokytis ir siekti gerų rezultatų labai padeda užsidegimas tuo ką darau, išugdytas loginis mąstymas ir žinojimas kaip man pačiai geriausia mokytis ir tai tikrai nėra mokymasis mintinai visos informacijos iš vadovėlių.

Miela Emilija, verdi, kunkuliuoji popamokinėje veikloje. Kokia Tavo diena?

   Taip, veiklos mano gyvenime tikrai nemažai. Jau 11-tus metus šoku Rokiškio choreografijos mokykloje ir groju pianinu, taip pat labai aktyviai dalyvauju jaunimo veikloje – buvau Jaunųjų Lyderių Klubo valdybos narė ir neseniai baigiau prezidentės kadenciją. Taip pat nepamirškime, kad esu abiturientė, todėl mokykla šiais metais yra ypač svarbi, tačiau laiko užtenka visoms veikloms, kai mėgaujiesi tuo ką darai. Taigi mano dienotvarkėje tikrai galima rasti visko – nuo įvairiausių projektų rašymo ir įgyvendinimo iki filmo žiūrėjimo su šeima ar draugais.

Mėgsti keliones. Kokį įspūdį jos Tau palieka?

   Nuo mažens keliauju kartu su šeima po įvairiausias pasaulio vietas. Labai džiaugiuosi, kad turiu tokias galimybes, todėl stengiuosi iš kelionių parsivežti kuo daugiau emocijų ir prisiminimų. Labiausiai mane džiugina tai, kad keliaudama pamatau kitas kultūras, tradicijas, patiriu dar nejaustus jausmus ir potyrius, tai plečia mano akiratį, gimdo naujas idėjas ir keičia požiūrį į pasaulį.

Skaitymas. Jis gyvenime svarbu? 

   Atsimenu, kad vaikystėje turėjau išsikėlusi tikslą – per dieną perskaityti nors 20 puslapių. Tai gan greitai tapo įpročiu ir tikrai labai daug knygų esu „sugraužusi“ savo malonumui. Tačiau nemeluosiu, šiuo metu nebeskaitau tiek daug. Kartais net praeina keli mėnesiai kai mano ranka neliečia knygos. Taip atsitiko tada, kai atsirado privalomų knygų sąrašas. Suprantu, kad jis yra svarbus lietuvių kalbos egzaminui ir tikrai perskaitysiu visas knygas iš jo, tačiau vien tik žodis „privalomos“ mane vis stumia tolyn, nes daug lengviau ir maloniau yra daryti tai, kam noras kyla savaime, o ne yra tiesiog privaloma. O ar skaitymas yra svarbu? Be abejonės. Būtent skaitant knygas plečiasi žodynas, gerėja minčių dėstymas, auga akiratis ir pasaulio suvokimas, taip pat tai puikus būdas nors trumpam pabėgti nuo kasdienybės ir pasinerti į nuotykių kupinus pasaulius.

Kokias vertybes žmoguje labiausiai vertini?

   Klausimas nėra iš lengvųjų, labai sunku įvardinti kažkokią vieną savybę, kuri yra svarbiausia, tačiau jeigu jau tenka rinktis, manau pradėčiau nuo to, kad visuomet labai gerbiu tuos žmones, kurie žino ko nori ir nebijo to siekti, yra atviri su kitais ir su savimi. Nors ir skamba banaliai, tačiau gyvename tik vieną kartą ir gyvename dėl savęs, o ne dėl kitų. Jei norisi kažką daryti – tiesiog imk ir daryk, kažkas ne prie širdies – pasakyk ne ir judėk toliau. Gyvenimas per trumpas bijoti rizikuoti ir nudegti, juk iš klaidų mokomės ir, kaip pasakytų mano draugė – kitą kartą jau bus mažesnė tikimybė „užlipti ant to pačio grėblio“. Todėl labai žaviuosi tais, kurie gyvena laisvai ir pasiima iš gyvenimo tiek, kiek įmanoma. Labai stengiuosi ir pati vadovautis šiomis mintimis.

Autoritetai. Kas jie Tavo gyvenime?

   Visuomet įkvėpimo sėmiausi iš artimųjų. Kiekvienas žmogus mano šeimoje turi savybių, kuriomis žaviuosi ir norėčiau jas perimti. Mano mama ir močiutė yra be galo rūpestingos, joms svarbiausia mūsų visų gerovė ir laimė, jos viską padarytų, kad tik mums gyvenime būtų lengviau. Tėtis ir senelis – yra itin protingi, puikiai moka rasti sprendimus bet kokioje situacijoje, diskusijos su jais būna pačios įdomiausios. Na ir žinoma – broliai. Dažnai į juos lygiuojuosi, klausiu jų patarimų ir prašau pagalbos. Tačiau konkretaus žmogaus, apie kurį sakyčiau „noriu būti toks kaip jis/ji“ nėra. Stengiuosi būti geriausia versija savęs pačios, o ne atkartoti kažką kitą, juk visi esame skirtingi ir būtent tuo įdomūs bei ypatingi.

Ką manai apie lietuvių emigraciją?

   Pati ilgą laiką planavau studijuoti ir likti gyventi kitoje šalyje, tačiau prieš metus pradėjau įsivaizduoti savo gyvenimą čia – Lietuvoje. Jeigu galimybės leis, studijų metus ketinu praleisti užsienyje, pamatyti ir patirti daugiau pasaulio, o tuomet sugrįžti ir savo patirtį pritaikyti tėvynėje. Iš tiesų, labai džiaugiuosi, kad turime galimybes laisvai keliauti. Niekas neturėtų būti pririštas prie tam tikros vietos, vien dėl to, kad ten pirmą kartą išvydo pasaulį. Esame laisvi ir turėtume gyventi ten, kur širdis trokšta, net jei tai ir yra už tūkstančio kilometrų nuo vaikystės namų. Kad ir kaip toli bebūtume, Lietuva visuomet užims ypatingą vietą kiekvieno lietuvio širdyje. 

Kas šiandien Tau svarbiausia?

   12 klasė... Mokslai... Egzaminai... Taip, tai labai svarbu, tačiau šiuo metu stengiuosi gyventi čia ir dabar, džiaugtis kiekviena akimirka, susikurti kuo daugiau prisiminimų su man artimiausiais žmonėmis – draugais ir šeima, kuriuos be galo myliu. Juk po metų viskas bus visai kitaip, tikriausiai būsiu net ne Lietuvoje, todėl noriu kuo turiningiau ir įsimintiniau praleisti šiuos likusius metus, įgyvendinti kvailiausias idėjas, kokios tik gali kilti, nes juk tokias geriausia prisiminti.

   Miela Emilija, dėkoju Tau už šiltą, nuoširdų ir atvirą pokalbį. Tegu Tavo svajonės išsipildo, Tikėjimas augina stebuklingus sparnus, o jaunystė tegu žydi pačiais  nuostabiausiais žiedais.

Reda Kiselytė,

Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto

 gimnazijos bibliotekos vedėja

Abiturientė Emilija Trumpaitė.

Rugsėjo 1-oji. Visi artimiausieji draugai, 

kurie šiais metais kartu su Emilija baigs gimnaziją.

Praėjusių metų Jaunųjų lyderių Klubo prezidento 

ir valdybos rinkimai. Pirmieji prezidentavimo metai.

Akimirka iš kelionės po Australiją. Sidnėjus.

Nuotr. iš Emilijos Trumpaitės asmeninio archyvo.