Apie lietuvių kalbos dienas ir unikalius leidinius
Lietuvių kalbos dienos... Tai vasario 16 – kovo 11 d. visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamos priemonės, kurios populiarina lietuvių kalbą. Literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė knygoje „Lituanistika Lietuvos akivaizdoje“ rašė: „Jeigu neturime empatijos buvusiai Lietuvai, negalime tikėti ir būsima, būsiančia. Ateities šaknys dabartyje, dabarties – praeityje. Ne tuščia, bespalvė ir bekvapė ateitis įkvepia, o gyvas gyvenimas, kurį reikia pakelti, ištverti, išlaikyti ir sustiprinti, kad kas nors šioje žemėje būtų ir po mūsų.“
Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio Mažojoje skaitykloje bibliotekininkė Rūta Vilutienė parengė unikalių spaudinių parodą „Iš literatūros klasikos lobyno“. Parodoje eksponuojami buvusios šios gimnazijos mokytojos Jūratės Firienės dovanoti leidiniai. Tai: rašytojo, dvasininko Juozo Tumo- Vaižganto „Pragiedruliai“ (1942 m.), „Raštai“ (1922-1923 m.), prozininko, dramaturgo Vinco Krėvės „Raštai“ (1923, 1926, 1929 m.), gydytojo, poeto, varpininko Vinco Kudirkos „Laisvos valandos“ ( 1942 m.), rašytojos, dramaturgės Žemaitės „Raštai“ 1- 2 t., (1948 m.), prozininko, dramaturgo Vinco Mykolaičio- Putino 5 paveikslų drama „Valdovas“ (1930 m.) ir kiti leidiniai. Šie leidiniai jau lietuvių literatūros istorija, paženklinta laiko.
Spaudinių parodoje eksponuojama „Lietuvių literatūros istorijos chrestomatija“. Joje suradau kraštiečio dvasininko, poeto Antano Strazdo kūrybos tekstus, eksplikaciją (paaiškinamąjį tekstą savo vadovybei), skundą VU vadovybei. Chrestomatijoje spausdinama „Kunigo Drazdausko pasiilgusio tėviškės daina“. Leidinyje yra nufotografuotas teksto nuorašas. Leidimo metų nesuradau. Kūrinio ištrauka:
Lietuvoj pikti žmonės,
Netur prie sau malonės,
Netur mielaširdystės,
O labiausiai žmonystės.
Literatūros tyrinėtojos V. Daujotytės mintis tebegyvena: „Ateities šaknys dabartyje, dabarties – praeityje“. Veržiasi, kunkuliuoja laikas. Savo darbais žmonės rašo lietuvių kalbos ir literatūros istoriją.
Redos Kiselytės nuotr. spaudinių paroda „Iš literatūros klasikos lobyno“.
Reda Kiselytė,
Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos
bibliotekos vedėja
Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio Mažojoje skaitykloje bibliotekininkė Rūta Vilutienė parengė unikalių spaudinių parodą „Iš literatūros klasikos lobyno“. Parodoje eksponuojami buvusios šios gimnazijos mokytojos Jūratės Firienės dovanoti leidiniai. Tai: rašytojo, dvasininko Juozo Tumo- Vaižganto „Pragiedruliai“ (1942 m.), „Raštai“ (1922-1923 m.), prozininko, dramaturgo Vinco Krėvės „Raštai“ (1923, 1926, 1929 m.), gydytojo, poeto, varpininko Vinco Kudirkos „Laisvos valandos“ ( 1942 m.), rašytojos, dramaturgės Žemaitės „Raštai“ 1- 2 t., (1948 m.), prozininko, dramaturgo Vinco Mykolaičio- Putino 5 paveikslų drama „Valdovas“ (1930 m.) ir kiti leidiniai. Šie leidiniai jau lietuvių literatūros istorija, paženklinta laiko.
Spaudinių parodoje eksponuojama „Lietuvių literatūros istorijos chrestomatija“. Joje suradau kraštiečio dvasininko, poeto Antano Strazdo kūrybos tekstus, eksplikaciją (paaiškinamąjį tekstą savo vadovybei), skundą VU vadovybei. Chrestomatijoje spausdinama „Kunigo Drazdausko pasiilgusio tėviškės daina“. Leidinyje yra nufotografuotas teksto nuorašas. Leidimo metų nesuradau. Kūrinio ištrauka:
Lietuvoj pikti žmonės,
Netur prie sau malonės,
Netur mielaširdystės,
O labiausiai žmonystės.
Literatūros tyrinėtojos V. Daujotytės mintis tebegyvena: „Ateities šaknys dabartyje, dabarties – praeityje“. Veržiasi, kunkuliuoja laikas. Savo darbais žmonės rašo lietuvių kalbos ir literatūros istoriją.
Redos Kiselytės nuotr. spaudinių paroda „Iš literatūros klasikos lobyno“.
Reda Kiselytė,
Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos
bibliotekos vedėja
Comments
Post a Comment