Cepelinų Balius Portland‘o Lietuvių bendruomenėje

Virė virė šeimininkės cepelinus,


Virė virė šeimininkės cepelinus,-


Skanūs tie cepelinai, tie cepelinai su grietine!..


Portland‘o Lietuvių bendruomenė šį šeštadienį, vasario 1-ąją smagiai paminėjo Pasaulinę Cepelinų Dieną. Šį kartą iš tiesų pasiekėme rekordą: į Cepelinų Balių sugužėjo net 60 svečių, o pačių cepelinų buvo pagaminta iš viso 150!..


Kaip visada, tinkamiausia vieta tokiam dideliam cepelinų valgytojų būriui susirinkti tapo svetingi Portland‘o Valdybos Pirmininkės Giedrės ir Vilmano Babarskų namai. Jau iš vakaro šių namų siela, močiutė Vaida priskuto didžiulį katilą bulvių, paruošus dvieju rūšių (mėsos ir varškės) įdarą cepelinams, šeštadienio rytą dalį bulvių išvirė, o apie pietus jai į pagalbą atskubėjo ir kitos šeimininkės: Loreta Pocius su vyru Romu, Luana Žalpys ir Gražina Kazilienė.


Ir štai jau vyriausios šeimininkės Vaidos vadovaujami visi kibom į darbą: visų pirma teko gerai išspausti paruoštus cepelinų tarkius,- čia savo vyriškų raumenų galią gavo progą pademonstruoti Romas Pocius, kuriam ne kiek nenusileido ir močiutė Vaida...Toliau sekė kitas labai svarbus etapas: reikėjo kuo geriau išmaišyti pačią cepelinų tešlą, susidedančią iš pertrintų virtų bulvių ir išspaustų tarkių,- čia irgi niekas neprilygo močiutės Vaidos sugebėjimams...Na ir galiausiai sekė pačių cepelinų formavimas...Ojojoj kiek teko padėjėjoms paprakaituoti, kol galų gale įtikom labai reikliems Vyriausios šeimininkės reikalavimams: cepelinų forma turėjo būti ideali, mėsos – nei per daug, nei per mažai, patys cepelinai – nei per maži, nei per dideli!...Ir štai taip, pašmaikštaudamos, nepiktai pasierzindamos, net nepastebėjom, kaip padarėm 150 gražuolių cepelinų...Iš jų didžioji dalis aišku buvo su tradiciniu maltos mėsos įdaru,o mažesnis kiekis – su varške.O tada į pagalbą atskubėjo ir namų šeiminikas Vilmantas Babarskas, kuriam talkino Andrej Kozhevnikov: jie buvo atsakingi už kitą ne mažiau svarbų etapą – cepelinų virimą. Prižiūrint visur suspėjančiai močiutei Vaidai, jiems teko akylai stebėti, kad cepelinai virtų būtent tiek laiko, kiek reikia: ir vėlgi – nei per trumpai, nei per ilgai, nes niekas nemėgsta persprogusių, arba „pasileidusių“ cepelinu!..


Ir štai jau visi cepelinai išvirę, garuoja, skleisdamas gundantį kvapą spirgučių padažas su grietine, o šventiškai padengti stalai su pavasarinių gėliu puokštelėmis (ačiū Luanai Žalpys!..) nekantriai laukia puotos dalyvių...Ir kad sugužėjo jų – devynios galybės,- net 60!...Bet močiutė Vaida – ne pėsčia: tam atvejui, jei, neduok Dieve, pritruktų cepelinų, ji dar ir didžiausią kugelį iškepė – va taip!..


Susirinkom pas Babarskus šiandien būriu Paragauti cepelinų – oi tai smagu!


Skanūs tie cepelinai, tie cepelinai su grietine!..


Cepelinai – tai ne blynai, nėr ką šnekėt,-


Juos Lietuviai gali valgyt vos ne kasdien Skanūs tie cepelinai, tie cepelinai su grietine!..


Jei grietinės neužtenka – duosim spirgų,- Pilnas bliūdas jau garuoja,- laukia svečių Skanūs tie cepelinai, tie cepelinai su grietine!..


Kad nestrigtų cepelinai – reikia alaus,-


Kam šviesesnio, kam tamsesnio,- kas paragaus?


Skanūs tie cepelinai, tie cepelinai su grietine!..


O privalgę cepelinų – eisim pašokt,


Arba dainą tuoj užtrauksim – mokam jų daug


Skanūs tie cepelinai, tie cepelinai su grietine!..


Ir susėdo lietuvaičiai draugišku būriu prie stalų, valgė gardžiuosius cepelinus ir kugelį, ragavo ir kitų suneštinių valgių, kas norėjo – gėrė alų, vyną, o kas – tik vandenelį gryną...Ir visi gyrė mūsų šauniąsias šeiminikes už jų triūsą, ruošiant šias vaišes. Na, o po šitokios puotos, kai visų nuotaika, paragavus alučio, jau siekė 10 balų, ir dainuoti ūpas atsirado: ačiū musu šauniąjai Valdybos pirmininkei Giedrei, kuri parūpino dainorėliams dainų žodžių, o tiems, kas dainavo – už jų skambius balsus, apdainuojant mūsų mylimos Lietuvelės grožį: jos žaliuosius laukus ir klonius, žydrąsias upes ir ežerus, tekančią skaisčiąją saulelę, rūtų darželius, bėruosius žirgelius ir jų raitelius, išjojusius į didį karą, bei žilagalvę motinėlę, rymančią prie lango ir belaukiančios sugrižtančio iš svečios šalelės savo sūnelio...Nejučiom cepelinų balius virto labai gražiu lietuviškų liaudies dainu vakarų...Na, o pabaigai visi sudainavom butent ta proga sukurtą, Gražinos Kazilienės, dainą apie Cepelinus, kurios fragmentai jau buvo įterpti šiame straipsnyje.


Dar kartą visų bendruomenės narių vardu norisi padėkoti savanoriams talkininkams, kurių dėka įvyko ši graži lietuviška vakaronė - cepelinų puota, o ypač – mūsų visų mylimai šeimininkių šeimininkei Vaidai, bei Giedrei ir Vilmantui Babarskams – už tai, kad leido susiburti po savo svetingu namų stogu tokiam dideliam cepelinų valgytojų būriui ...Tris kart Valio jums!..





Gražina Kazilienė,


Portland‘o Lietuviu Bendruomenės Atstovė spaudai