Taika Ukrainoje privalo būti atkurta grąžinant Krymą ir Donbasą teisėtam šeimininkui – Ukrainai

Buvusi Ukrainos didvyrė Nadia Savčenko, Donbaso maištininkų pagrobta, perduota rusams, sėdėjusi jų kalėjimuose, galbūt ir perauklėta, pagaliau išlaisvinta, pradedama vadinti išdavike. Ji siūlo pripažinti Krymą Rusijai mainais už rusų išsinešdinimą iš Donbaso. Kremliui tokie siūlymai nepriimtini. Kremlius rekomenduoja derėtis su Donbaso maištininkais. Pagal Kremlių, Krymo klausimas nediskutuojamas, o Donbase veikiančios rusų karinės pajėgos ir technika „neegzistuoja“. Režisuojami tokie patys įvykiai, kaip kad buvo Pabaltijo kraštuose 1940 metais ir vėliausiu laiku Kryme, kur „per naktį“ tautos atsisako savų nepriklausomybių, pasirinkdamos „laisvą“ prisijungimą prie Rusijos. Vieno dalyko rusai nesugeba pasauliui išaiškinti, kodėl laisvai ir pasiturinčiai gyvenančios tautos renkasi Rusijos skurdą ir jos vergiją – okupaciją.

Rusams jokios derybos bus nepriimtinos, kol jų norai nebus išpildyti. Kadangi derybos nepriimtinos, savo norams išpildyti rusai naudoja „kalašnikovus ir štikus“ (šautuvus ir durtuvus). Pavergus okupacijos būdu Krymą, jiems reikalingas sausumos priėjimas prie jo. Kelią jiems pastoja Rytų Ukraina – Donbasas.      

Kad rusų svajonės išsipildytų, reikalingi tokie išdavikai kaip Nadia S.

Donbaso maištininkai neturi Kremliaus įgaliojimų, kaip ir Savčenko neturi savo valdžios įgaliojimų vesti derybas dėl bet kokių teritorijų mainų. Tai ne „bobulių“ turgus.

Kodėl pasaulis rusams nepasako griežtu tonu, kad jie privalo apleisti Krymą ir Donbasą? Kodėl? Kodėl niekas nepareikalauja iš rusų, kad jie vykdytų pasirašytus susitarimus, kurie draudžia jėga keisti valstybės sienas. Gal, pagal rusus, Krymas tam susitarimui neprivalomas, nes ten įvyko „tautos valia“ – savanoriškas prisijungimas prie matuškos Rusijos vergijos.

Taika Ukrainoje privalo būti atkurta grąžinant Krymą ir Donbasą teisėtam šeimininkui – Ukrainai. Taškas.