AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Rokiškėnai kūrėjai apie įvykius, žmones ir gimtinę

Rokiškėnai kūrėjai apie įvykius, žmones ir gimtinę

     Įsibėgėjo projektas „Lietuva mano širdyje“, skirtas Pasaulio lietuvių metams. Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus nariai visą vasarą aktyviai dalyvauja literatūriniame gyvenime, o tos veiklos ir atsispindi jų kūryboje. LKRS antologijose ieškojau vieno eilėraščio ir šalia jų gulėjo du lankstinukai. Minėtųjų lankstinukų autoriai savomis spalvomis, vizijomis piešia pasaulį, o tikslas bendras – kurti grožį, kad kitų gyvenimai taptų gražesni ir prasmingesni. Negalėjau apie tai nutylėti...  Jau ne pirmą kartą LKRS Rokiškio skyriaus narių kūrybą savo darbais iliustruoja menininkas Arvydas Bagdonas. Prisiminiau prasmingą gerbiamo A. Bagdono jubiliejinį renginį Rokiškio krašto muziejuje. Kitas lankstinukas apie istoriko, pedagogo, LKRS Rokiškio skyriaus nario Vytauto Gasiūno ir jo žmonos Nijolės nuolatos puoselėjamą, plečiamą istorijos ir meno parką. Gerbiamas Vytautas dažnai pakviečia ne tik rajono, bet ir Lietuvos kūrėjus į savo sodybą ir organizuoja šventes, kuriose liejasi eilės, skamba muzika, dainos. Pats sodybos šeimininkas yra kraštotyros knygų autorius, nuosekliai skaito spaudą, seka literatūrinio gyvenimo aktualijas. „Amerikos lietuvio“ informacijos vartotojus kviečiame susipažinti su LKRS Rokiškio skyriaus narių kūryba. Mes dažnai prisimename į Amžinybę iškeliavusį pedagogą, poetą Daną Kairį. Jo kurso draugo žurnalisto, rašytojo, aktyvaus kraštotyrininko Jono Laurinavičiaus pastangomis, buvo išleista knyga „Žiobiškio vėjas“. Iš šio leidinio ir spausdiname D. Kairio eilėraštį „Poeto mirtis“.

     Dar kitas labai džiugus akcentas yra tai, kad LKRS išleistoje antologijoje „Čia, kur Nemunas...“, skirtoje Juozo Tumo- Vaižganto 150-osioms gimimo metinėms paminėti, šalia ilgamečių sąjungos narių publikuojama ir rokiškėnų, kandidatų į LKRS narius – Evelinos Jasiulionytės ir Dovydo Trumpos kūryba. Džiaugiamės, kad literatūrinė veikla įgauna vis didesnį pagreitį, o į kūrėjų gretas įsilieja jauni ir nauji vardai.

 

Danutė Mažeikienė

Ar dar meni?

 

Baltijos keliui

 

Ar dar meni, kaip nemunais skubėjom – 

Tėvynė šaukė, ragino širdis...

Pasaulis laukė, klausėsi – tikėjom

Srovės tos niekas jau nesustabdys.

 

Skambėjo dainos, vėliavos šnarėjo,

Blaivėjo vergas sieloje žmogaus.

Sutapo mūsų norai ir Kūrėjo,

Palaimino pats Dievas iš dangaus.

 

Troškimas Laisvės amžinas kaip saulė,

Pagimdė viltį – ašarą aky...

Ar mus suprato, priėmė pasaulis?

O Laisve, Laisve, tu tokia sunki.

 

Ir bėga dienos, mūsų laikas senka,

Išeisim mes, ateis nauja karta.

Minės, įvertins – to visai užtenka –

Juk kiekviena tauta tiesos verta.

 

Mums Laisvė leido ja pasinaudoti,

Ir tai nėra lengvutė dovana,

Bet jos dėka išmokome kovoti,

O mūsų ginklai – žodis ir daina.






Pavargom žeminami ir nuolankūs,

Pažadino šviesių žmonių dvasia.

Drąsa Pilėnų ėjome prieš tankus,

Brangius vardus skandavom miniose.

 

Aukų prasmė, išaukštinusi šalį

Ištart be meilės LIETUVA neleis.

O jei kas gali, jeigu kas taip gali,

Te jiems už Laisvę žuvę neatleis.

 

Ar dar meni – žmogus klupdytas kelias!

Kokia graži jo išdidi galva.

Bangavo šventas mūsų Laisvės Kelias,

Jo nepamirš Tėvynė Lietuva!

 

Vida Papaurėlienė

Vienas kelias

 

Lietuviai, estai, latviai gintariniame lopšy, 

Baltijos šalių vienybe, tu vienam kely esi...

Metų trisdešimt prabėgo – menasi šviesi diena, 

Lietuvaičiai, estai, latviai – vieno kelio atkarpa.

 

Žydi, švyti atminimas tų, kurie kely šventam...

Baltijos vardu vadinam, LAISVĘ šlovinam dabar.

Gėlės, šypsenos ir šūksniai, aišku, pakili daina...

Vienija tauri bendrystė – Baltijos šalių dvasia.

 

Vieną bangą, vieną kryptį -  tik į LAISVĘ, tik į ją...

Tiesias rankos, džiaugias širdys – čia vienybė ir drąsa.

 

Gražina Pitrėnienė

Abelių kraštui

Sanuos soduos sunaks geltani, geltani abaliai.
Apmegz planais šilkais rudenia saulų voras.
Parves tavi un Abelius visi takai, keliai,
Kadu jurginų margumu pražysta sanas tvoras.

Ir vėl klausyses tu vidurnakčia baltas tylas.
Klausyses – bumpse abaliai vėl žemen.
Ir kas Abelių kraštą savą dūšiaj nemylas,
Kei ilgesys unt abelų laukinių tykiai remias.

Kei gervių klyksmas vėl nama visus parves.
Žeres keip kraujas vėl šarmukšnių vuogas.
Unt kleva lapa ažrašysiu tau sava ailas,
Unt visų lapų ažrašysiu - liks tik šakas nuogas.

Nama sugrįžtat gelsva rudenia keliais,
Visi, katrie čia augat, šiam kraštely gimet.
Ir nat žvaigždes kvepes geltanais abaliais
Nakčiu, pre menulia apglėbta, Ramintas šaltinia.



Jolanta Juodinytė           

Nuostabiai žalias pievų ir pilkapių rūbas,

Ievų ir sodų baltais nėriniais padabintas.

Savo giesmėm prie jo man paskirta klūpot,

Savo  žodžiais kukliais jį branginti.

 

Žalialapis svyruoja beržynas, darželyje šypsosi gėlės,

Vėjas atneša svaigulį seno liepyno.

Šitiek kartų didžiavomės, aukštinom, kėlėm

Ir tiekkart nemokėjom išsaugot, apginti.

 

Ąžuolynai galingi ir sengirių gūdūs pavėsiai,

Klampios pelkės, šaltiniai ir skaidrūs, ir skaudūs

Slepia tiesą ir prakeiksmą – kur tu nuo jų pasidėsi,

Kai prabils į tave tarsi priekaištas užmirštas laikas.

 

Ten apleistos sodybos, užgesusio aukuro dūmai,

Išvežtų, pamirštų atmintis laisto varganą viltį.

Mano giesmės tenai ties tėviškės pilkapiais klūpos,

Mano žodžiai dar bando į miegančias širdis prabilti.

 

Danas Kairys

Poeto mirtis

Metaforų ugnis sublykčios ir užges,

Refrenų svaigulio jau nebejausi,

O žodžių minios mugėje klegės

Ir miesto slengas šiukšlins tavo ausį.

 

Užgesusių žaibų pilnom rieškučiom

Rutinos jūroje skandinsiesi giliai,

Poezija – nužydintis erškėtis:

Žiedai nubyra. Skaudina spygliai.

 

Irena Varnienė

Donelaičiui

Lazdynėliai, Karaliaučius ir Tolminkiemis –

Tavo žemė, dingus Lietuva,

Ten žydėjo tavas sodas, noko vaisiai,

Ten skambėjo muzika paties kurta.

 

Ten lietuviškai kalbėti būrą mokei

Ir džiaugeis, kada jis didžiavosi sava kilme,

Ką pasėti, pjauti, kulti patarei,

Ir žavėjaisi jo darbštumu, beje...

 

Gyrei jį už pamaldumą, meilę Dievui,

Švietei pavyzdžiu lakštingalos, gandrų.

Į hegzametro eilutę užrakindamas

Tu su būru įsiamžinai kartu.

 

Jolanta Augulienė

Vasaros aidas

Rudi laukai ir bulvienojų kvapas

Išduoda – artimas ruduo...

Nors medžiai dar žali palaukėj matos,

Bet šaltas jau Vyžuonoje vanduo.

 

Dar saulė bando mums nusišypsoti,

Jos šiltos rankos glamonėja mus,

Bet vėjas pučia ir nusirengia sustoti,

Vėsa jo rengiasi užpūst jausmus.

 

Aš apžvelgiu, ką vasara paliko,

Guldau į atminties kertes kvapus,

Susirenku garsus, kurie man taip patiko,

Ir gaudau saujom vasaros žiedus.

 

Kai verks širdis žiemos naktį šarmotą,

Paleisiu vasaros jausmus slapčia...

Pakvips alyvom, ims lakštingala giedoti,

Ir sužydės ramunės širdyje.

 

Reda Kiselytė

Miniatiūros

Apie gilių pašnekesių prasmę

     Laiko smagračiai vagia dienas, valandas, pačias brangiausias akimirkas. Tik niekuomet neišblėsta ištarti nuoširdūs ir atviri žodžiai. Aktorius, teatro režisierius Ferdinandas Jakšys – Lietuvos teatro legenda. Jo ištartus žodžius, pasakojimus, prisiminimus giliai saugau širdyje. Vėl suskamba telefonas. Džiaugiuosi. Malonūs pašnekesiai su Lietuvos teatro legenda augina sparnus...

Ženklas kitoms kartoms

     Vilniaus senamiestyje gyvena lenkų ir lietuvių poeto, rašytojo, mokslininko Česlovo Milošo dvasia. Česlovo Milošo laiptai – netradicinis  kultūros reiškinys. Vieša miesto erdvė alsuoja praeitimi, įsiliedama į dabartį. Ant akmeninių laiptų iškaltos poeto Česlovo Milošo kūrybos citatos. Laiptai – vartomi knygos puslapiai... Čia gyvena Alfredo Nobelio premijos laureato, Pasaulio tautų teisuolio Česlovo Milošo darbai, dvasia ir ženklas kitoms kartoms. Įsisupusi į Vilniaus miesto mūrus, praeitį apglėbia dabartis. Ji gyvybingai pulsuoja...

Kas yra mano gyvenimas?

     Žaviuosi žurnalisto, literatūros kritiko, publicisto Stasio Lipskio leidiniais. Perskaičiau dokumentinę apysaką „Trys mažos nuodėmės“. Tai knyga apie rašytojo, literatūrologo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, profesoriaus Vytauto Kubiliaus gyvenimą. Knygos autorius dokumentinėje apysakoje apie Vytautą Kubilių rašė: „Jaunatviškos vizijos brėžia įvairiausius kontūrus, bet galutinis nuosprendis jau priimtas ir 1946 metų rugsėjo pradžioje be svyravimų dienoraštyje užrašytas: „Aš pasirinkau literatūrą. Ji – mano gyvenimas“. Toks ir pasirinktas kelias... Šiandien mes studijuojame literatūrinį talentingo lietuvių literatūros pasaulio 

 

intelektualo palikimą. Plačiais mostais irkluoja auksakasė vasara... Maloni bendrystė su knyga. Dvasinių vertybių kraitėje dar viena prasminga spalva.

Informacija iš menininko Arvydo Bagdono jubiliejinės parodos lankstinuko.

Epizodai iš Vytauto ir Nijolės Gasiūnų sodybos – istorijos ir meno parko lankstinuko.

Nuotraukų ir straipsnio autorė Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė Reda Kiselytė.

 

Palos Park gyventojai sulaukė skambučių, grasinanč...
Priimamos paraiškos 2019 m. LF stipendijoms gauti
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
Antradienis, 22 Spalio 2019