AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Prezidento užmačios

Prezidento užmačios

Dažnai rinkimų kampanijos metu kalbėdavome, jog į prezidento, gubernatoriaus ir mero postus būtų išrenkamas biznierius – verslininkas, nes politikieriai nebesugeba vadovauti ir valdyti.

Galų gale turime prezidentą, kuris niekuomet nebuvo politikierius, diplomatinė kalba ir elgsena nešlifuota, bet prezidentas. Toks pat ir mūsų Illinois valstijos gubernatorius, kuriam politikieriai nelinkę pasiduoti, nors ir geriausiems jo siūlymams. Jų klaida, kad jie respublikonai.

Ar dabar esame patenkinti?

Š. m. vasario mėn. paskutinę dieną klausiausi prezidento kalbos jungtiniame JAV Kongrese. Kiekvienas jo pasakytas žodis atitinka tikrovę. Jis aiškiai pareiškė, kad kraštas yra nugyventas, jį būtina atkurti. Valdžia privalo kuo mažiau kištis į žmonių gyvenimą. Atkūrimas pareikalaus daug įvairių apkarpymų. Svarbiausias tikslas – sumažinti bedarbystę ir kad galintieji dirbti dirbtų, o ne gyventų iš valdiškos išmaldos. Tikslui pasiekti reikia, kad sugrįžtų į užsienius išbėgiojusios įmonės, mažinti joms mokesčių naštą. Daugeliui nepatinka tų mokesčių turtingiesiems mažinimas. Kėlimas mokesčių turtingiesiems Chicago ir Illinois valstijoje  privertė juos ir jų įmones ieškoti užuovėjos jei ne gretimose valstijose, tai užsienyje, taip didinant bedarbių skaičių. Kapitalas turi savo politiką, kuri vadinasi pelnu. Kapitalas jokių pakaitalų nepripažįsta. Tą žino ir supranta dabartinis prezidentas, ko niekaip nesuprato jo pirmtakai, o jeigu suprato, tai neveikė. JAV yra kapitalistinių pagrindų valstybė.

Prezidentas savo kalboje minėjo Chicago miestą dėl jame daugėjančių kriminalinių nusikaltimų, kurių nei meras, nei policija, nes jos rankos surištos, nebesuvaldo. Kriminaliniai elementai siautėja, o meras atsisako federalinės valdžios pagalbos. Meras giriasi ir didžiuojasi aibe įstatymų kriminalinei situacijai sustabdyti bei policijos ir jos priežiūros reorganizacija. Blogai, kad visi užmojai lieka tiktai popieriuje, o be veiklos jie yra visiškai beverčiai. Laikas merui suprasti, kad kriminalinis pasaulis jokių įstatymų nepripažįsta. Jie pripažįsta tiktai jėgą. Panaudojusi jėgą prieš juodaodžius nusikaltėlius, policija kaltinama rasizmu. Vienaip blogai, kitaip negerai, nes merui ateityje bus reikalingi ir juodaodžių balsai jo perrinkimui. Įsikišus federalinėms pajėgoms, viskas pasikeistų, nes meras prarastų policijos kontrolę. Tokie reikalai merui nepriimtini.

Nėra kitos tokios valstybės kaip JAV, kur nelegalūs įsibrovėliai kelia valdžiai įvairius reikalavimus, kuriems patenkinti naudojamos mokesčių mokėtojų lėšos. Mokesčių mokėtojai nebepatenkinti tokia veikla, todėl mielai pritaria prezidento pastangoms atsikratyti nelegalių gyventojų, pirmiausia – kriminalinių nusikaltėlių.

Ar dar atmename, kokia panieka ir keršto šauksmai buvo musulmonams po 9-11-2001? Jeigu tuometis prezidentas būtų pradėjęs musulmonus deportuoti, tauta vieningai būtų pritarusi. Dabar, kai prezidentas užsimojo suvaržyti musulmonų kraštų piliečių įvažiavimą į šį kraštą, vėl kyla nepasitenkinimų demonstracijos, neva pažeidžiamos žmogaus teisės. JAV turi visišką teisę spręsti, kam suteikti teisę atvykti į šį kraštą kaip turistams, kam nuolatiniam apsigyvenimui. Nejaugi tai yra žmogaus teisių pažeidimas? Ar būsime kada nors patenkinti? Geriau būtų, kad tie demonstrantai tuos žmogaus teisių pažeidimus perkeltų į Rusiją ir taikytų juos Kremliui.

„Trump ne mūsų prezidentas“ matome plakatus demonstrantų rankose. Nejaugi jis prezidentu tapo pažeisdamas JAV Konstituciją? Tiksliau, demonstrantai pažeidžia JAV Konstituciją, o prezidentas darbuojasi toliau vykdydamas rinkimų metu duotus pažadus. Sakoma, šunys loja, o karavanas nesustodamas juda savo kryptimi.

Manau, jeigu pralaimėjusioji prezidentinius rinkimus tartų svarų žodį demonstracijų organizatoriams ir demonstrantams, kad išrinktąjį prezidentą reikia gerbti, šalyje įsivyrautų ramybė. Dabar atrodo, jog ji yra tiktai „šiaudadūšė“ patriotė, kuriai svarbiau už krašto gerovę buvo fanatiškas noras tapti pirmąja moterimi JAV prezidente, o po to, kad ir tvanas. Gerai, kad jai nepasisekė.

Kur eina miesto taryba su meru priekyje, pagerbdama pirma laiko išleistą iš kalėjimo Puerto Rico teroristą, jo vardu „garbingai“ pavadindama dalį vienos gatvės. Kad nusikaltėlis būtų išleistas iš kalėjimo, daug pastangų įdėjo iš Puerto Rico kilęs atstovas JAV Kongrese Luis Gutierrez, o prezidentas Obama jo pastangas patenkino. Neįmanoma suprasti, kodėl miesto taryba pagerbia teroristą, pavadindama dalį gatvės jo vardu, o nusikaltimo nepadariusio (tuomet dar neišrinkto prezidento) Donald Trump jo gatvės garbės lentelę ta pati miesto taryba atšaukė. Ko verta tokia miesto valdžia, kuri gerbia teroristus? Mes negalime užmiršti laikų, kai Lenino, Stalino ir Dzeržinskio klika niekino žuvusius garbindami jų žudikus. Gal verta būtų ir Chicagos miestui, užuot paminklu pagerbus policininkus, žuvusius tarnyboje, pagerbti jų žudikus. Tai būtų didelis laimikis balsų žvejyboje. Tuomet miestas galėtų didžiuotis ir kruvinom raidėm rašyti: „Mes priglaudžiame nusikaltėlius.“

Politikieriams reikalingi balsai. Jie tiek korumpuoti, kad už balsus atiduotų arba parduotų bet ką. Chicagoje nebe naujiena, jeigu koks nors seniūnas nuteisiamas ir pasiunčiamas į belangę.

„Obamacare“. Kai prezidentas Obama priverstinai užsimanė įbrukti žmonėms sveikatos draudimą, didelė dauguma priešinosi. Bet amerikiečiai yra gan paklusnūs įstatymams, todėl, nors ir nenoromis,  tačiau šį draudimą pirko.

Teko daug su žmonėmis diskutuoti ne vien tik apie tą draudimą, bet ir ar valdžia gali priversti žmones, nurodinėdama jiems, ką šie už savo pinigus privalo pirkti. Tai ne valdžios reikalas.

Dabar prezidentas Trump savo kalboje aiškiai pasakė, kad tą prievartinį pirkimą, arba „Obamacare“, jis stengsis panaikinti, pakeičiant kitu, kurio projektas dar turi daug neaiškumų. Dėl tokio jo pareiškimo vėl kyla nepasitenkinimų banga. Žmonės bijo likti be draudimo.  

Manau, aiškinti nereikia, kad ieškoma prekė yra brangesnė nei siūloma. Kai žmonės buvo priversti pirkti draudimą, aišku, kad tuo pasinaudojo draudimų kompanijos ir atitinkamai kėlė kainas ne tik sveikatos apdraudai, bet ir vaistams. Šioje srityje, žeminant kainas, linkime naujai administracijai sėkmės.

Prieš Trump išrenkant prezidentu, daug kalbų buvo apie tai, kad jis Rusijos prezidento draugas. Šios paskalos išsisklaidė, kai JAV Kongrese prezidentas prakalbo apie stiprinimą šalies ginkluotųjų pajėgų. Rusams tai didelis smūgis. Rusai nebeturi tiek išteklių, kad galėtų lenktyniauti su JAV. Nors rusai ir bando pasauliui rodyti savo jėgą vykdydama karines pratybas prie Lietuvos sienų, tai dar nereiškia, kad jie savo karinę galybę galėtų išlaikyti ilgesnį laiką. Rusija yra visiškai nugyventas kraštas. Kraštui, kuris nugyventas, ekonomika žlugusi, didžiuotis bei grasinti pasauliui karine galybe netikslu. Buvusi karinė galybė lieka tiktai buvusi. Jie gali ir sugeba puldinėti ir apiplėšinėti tik silpnesnius kaimynus. Tiktai.

Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Washingtone politinis katilas kunkuliuoja. Politikieriai iš abiejų pusių pirštais bado vieni kitus, kas, kada, kodėl susitiko su Rusijos diplomatais ir kas ką kalbėjo. Atsiranda vis daugiau faktų paneigimų bei pasiteisinimų. Šie purvų drabstymai garbės nesuteikia nė vienai pusei. Šis purvas kaip mėšlas išplaukia į paviršių ir savo nemaloniu kvapu nosis kutena ne vienam. Užtenka. Laikas rinkimų kampanijos purvus palikti kitiems rinkimams.

Prezidentas pareiškė, kad jis rūpinsis Amerikos gerove. Tos pranykusios gerovės atkūrimas turi savo kainą, kurios nė vienas nenori mokėti. Žinome, kad per daugelį skolinimosi metų Amerikos įsiskolinimas mūsų protui nesuvokiamas. Sakoma, jog skola – ne žaizda, neužgyja. Buvusios demokratų partijos valdžios skolinosi ir tapo rinkėjams geros, ko negalima laukti iš respublikonų.

Pažvelkime į mūsų Illinois valstiją, kur demokratams esant valdžioje valstija yra ant bankroto ribos. Valstija prasiskolinusi 321 milijardą ir 350 milijonus dolerių, kas kiekvienam valstijos piliečiui atsieina po 45 000,00 dolerių. Už pensijų paskolas mokama net 9,1 milijardo dolerių metinių palūkanų. Taigi, pabandykime įsivaizduoti, kokio dydžio yra skola. Kodėl toks milžiniškas prasiskolinimas? Politikieriai yra bestuburiai ir nemokantys šeimininkauti. Valdiškame sektoriuje darbininkai ir tarnautojai, susibūrę į unijas, rinktiems atstovams kelia savo reikalavimus, net ultimatumus, ir reikalauja įvairių privilegijų, kurių negauna unijos privačiame sektoriuje. Rinkti atstovai tuos reikalavimus pildo, skolindamiesi vis daugiau, nes jie unijų balsais išsilaiko savo vietose.

Respublikonas gubernatorius nori sustabdyti unijų šantažą, apkarpant jų privilegijas, bet valstijos Seimas, viešpataujant pilkajam kardinolui demokratui, nepasiduoda.

Tokios pat nuomonės yra ir naujasis prezidentas. Tai yra kova, kurios pasekmės neprognozuojamos. Darbininkija, įsitikinusi demokratų dosnumu, atmeta bet kokius respublikonų gubernatoriaus ir prezidento siūlymus.

 

O viskas, kas bus, kaip bus, pamatysim vėliau!!!

Lietuvius „Arnold Strongman Classic“ varžybose per...
Woodstocko pirkėjams gali tekti mokėti už plastiki...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
2017 spalio 23, Pirmadienis