AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Pasirinkę gyvenimą

Pasirinkę gyvenimą

Pasisiūliau Anoniminių alkoholikų lietuvių draugijai apie juos parašyti.  

Jų veikla keičia žmogaus gyvenimą į gera. Ir ne tik vieno žmogaus, bet ir jo aplinkos: artimųjų, draugų, bendradarbių.

Anoniminių alkoholikų (AA) draugijos susirinkimai lietuvių kalba vyksta Pasaulio lietuvių centro konferencijų salėje du kartus per savaitę: sekmadieniais nuo 7 val. v. iki 8 val. v. ir trečiadieniais nuo 8 val. v. iki 9 val. v.

Valandą prieš kiekvieną šių susirinkimų renkasi naujokai, ateinantys pirmą kartą, taip pat lankantys grupę pirmus metus. Tad sekmadieniais nuo 6 val. v. ir trečiadieniais nuo 7 val. v. laukiamas kiekvienas, apsisprendęs ateiti. 

Alkoholikų šeimos nariai ir artimieji yra susibūrę į grupę ,,Al-Anon“, jų susirinkimai vyksta taip pat PLC konferencijų salėje sekmadieniais nuo 7 val. v.

Pasiteirauti galite telefonais: 630-674-5414 arba 630-267-7065.

 

Kas yra alkoholikas?

Psichologė Rasa Cicėnienė sako, kai žmogus pradeda jausti potraukį alkoholiui ir negali kontroliuoti, kada ir kiek išgerti, tada yra problema.

Svarbiausia – kiek ilgai gali būti negėręs? „Alkoholikas vien pagalvojęs, kad reikia negerti, suras daug priežasčių tą sprendimą atidėti“, – sako psichologė.

Kiekvienas turi savo istoriją, kada, kaip ir dėl ko pradėjo gerti. Aplinkybės kiekvieno yra kitokios.

Vienas iš grupės įkūrėjų Jurgis (vardas pakeistas) patvirtina, kad alkoholikai kaltina aplinką: jeigu jūs gyventumėte, kaip aš, su tokia žmona ar su tokiu vyru, ar su tokiu darbu, tai ir jūs gertumėte. Jie sako, tu manęs nesupranti, aš nesu toks, kaip jūs.

Nesugebėjimas sustoti, suprasti, kad vienos ar dviejų taurių gana, ir vartojimas tol, kol yra, ir ieškojimas, jeigu nėra – tai alkoholikams yra būdinga. 

Vieni geria kiekvieną dieną, kiti geria tik savaitgaliais, dar kiti – užgėrimo ir blaivybės bangom.

Aušra (vardas pakeistas) sako, kad paskutinius dvejus metus gėrė kiekvieną dieną.

Tačiau kiti penktadienį, važiuodami iš darbo, nusiperka ne vieną ir ne du butelius, ir vis po taurę, ir dar po vieną, ir šeštadienį, ir sekmadienį, kasdien iki atsijungimo. Jie laukia savaitgalio, kad galėtų atsipalaiduoti, nes kitaip atsipalaiduoti nemoka.

Alkoholikas gers, kol bus.

Aušra, pradėjusi gerti dar mokykloje nuo keturiolikos metų, sako vis maniusi, kad galės sustoti pati.

Aplinkiniai ir artimieji matė alkoholizmo problemas, tačiau ji neprisipažindavo sau. Ji sako: „Giliai lyg ir mačiau skirtumą, kad aš negeriu kaip kiti, kurie gali išgerti taurę ir daugiau ne. Man reikėdavo gerti iki pabaigos. Net rankinėje nešiodavausi ir pasislėpusi patraukdavau dar, kad prie stalo neatrodytų, jog daug geriu.“ 

Tėvai darė viską, kad padėtų dukrai, buvo patalpinę reabilitacijos įstaigoje, vežė pas akupunktūros specialistus – niekas nepadėjo.

Kol ji pati nepasiekė savo dugno.

 

Kas yra dugnas?

Kiekvieno dugnas yra skirtingas.

„Aš buvau dugne, nenorėjau gyventi, man buvo baisu, bandžiau žudytis, – sako Aušra. – Tėvus nuvildavau kiekvieną dieną, mano gyvenimas buvo pragaras.“

Kai išgeri, tu neegzistuoji normaliame pasaulyje, o pasaulyje, kuris neegzistuoja.

„Kokį girtas gyvenimą turi? Jokio. Gyvenimas egzistuoja tik galvoje, – atvirai kalba Aušra. – Kai išblaivėji, užgriūna viskas, ką girtas pridirbai, ir tau gėda, ir vėl geri. Be alkoholio aš nemokėjau gyventi.“

Vieni pasiekia finansinį dugną, kiti – moralinį. Atrodo, norėtum būti normalus, bet jau nemoki, nes gyveni realybėje, kurią pasidarai girtas.

„Aš 24 metų atrodžiau baisiai. Turėjau tą geriančio žmogaus atspaudą ant veido. Nenuslėpsi. Dažydavau, bet daryk, ką nori, išburkimas nedingsta, – prisipažįsta moteris. – Atėjusi pas AA ir išblaivėjusi, pradėjau nebijoti nieko. Pradėjau ir patikti sau.“

 

Kas yra Grupė?

Atsitiktinai sutiktas žmogus Aušrai pasakė apie Lemonto „Vilties“ grupę.

,,Mano buvo išbandyta viskas, medicina nepadėjo ir atrodė, kaip gali padėti grupė žmonių, sėdinčių aplink stalą, – sako Aušra, bet nuėjo. – Mačiau lauke stovinčius žmones, jie bendravo, juokėsi, nė vienas nebuvo panašus į alkoholiką.“

„Kai atėjau, man sakė, jeigu lankysiu, mano gyvenimas visiškai pasikeis. Aš žiūriu į tą vyruką ir galvoju, na ką tu čia dabar šneki, kas gali pasikeisti, juk mano gyvenimas yra košmaras“, – atvirai pasakoja jauna moteris.

Jurgio teigimu, čia pradedi pamažu suprasti, kas tu esi. Grupė padeda suvokti, kokią įtaką alkoholizmas turi tavo gyvenimui ir galvosenai.

Kodėl aš taip galvoju, kodėl meluoju, kodėl manipuliuoju, kodėl mano toks aukštas ego – alkoholikai, prieš ateidami į grupę, atvirai ir išsamiai šių klausimų nesvarsto.  

Sveikimui ir požiūrio, gyvenimo būdo keitimui yra AA 12 žingsnių programa ir susirinkimai, kad išmoktum gyventi normaliame gyvenime.

Grupėje išmoksti atvirai kalbėti, dalytis, pradedi nesigėdyti ir patikti sau.

Bendravimas grupėje padeda susitaikyti su tuo, kas buvo praeityje, ir gyventi dabartimi.

Išmoksti gyventi šia diena, būti blaivus šiandien.

Jurgis blaivus jau 32 metus.

Nuo 2010 metų liepos 12 Aušra blaivi iki šios dienos.

Moters gyvenimas visiškai pasikeitė. Grupėje ji sutiko puikų vyrą, sukūrė nuostabią šeimą, susilaukė mylimo sūnaus, sutiko būrį draugų.

„Iki šiol mama, kalbėdama apie praeitį, verkia ir sako, kad yra dėkinga Lemonto grupei, nes tik ten man padėjo“, – kalba Aušra.

 

Kas yra palaikymas?

Lemonto AA grupėje trečiadieniais ir sekmadieniais susirinkimuose šiuo metu lankosi 14 moterų ir 40 vyrų.

Grupės pradininkai ją įkūrė prieš 25-erius metus pagal amerikiečių grupių modelį.

Pirmadieniais daugelis lanko ir amerikiečių grupės susitikimus, kur ateina apie 500– 600 žmonių.

Lietuvių susirinkimai nekainuoja. Grupė turi susimokėti nuomos mokestį Pasaulio lietuvių centrui, tad savanoriškai kiekvienas prisideda kiek gali ir kai gali.

Pagalba visada yra, ir kiekvienas gali ateiti į susirinkimą, o nepatiks – visada galima išeiti.

Pačiam jauniausiam grupėje apie 20 metų, jis švenčia pirmuosius blaivybės metus.

Kai kalbame apie 60 blaivių žmonių, kalbame apie 60, pasirinkusių gyvenimą. Ir kalbame apie dar dvigubai ar trigubai tiek laimingų šeimos narių ir dar daugiau kartų – jų artimųjų, draugų.

„Ir kai šiandien manęs paklaustų, ko aš dar noriu iš gyvenimo, sakyčiau, turbūt nieko, – sako Aušra. – Turiu viską. Tik noriu būti blaivi.“

Vilma Kava,

savanoriškai padedanti informuoti apie AA

 

 

Lietuvių komandoje Čikagos maratone – net 24 bėgik...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
2017 gruodžio 14, Ketvirtadienis