AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Muziejuje kaukėti „maironiukai“ vijo žiemą

Muziejuje kaukėti „maironiukai“ vijo žiemą

Vasario 18 d. Balzeko lietuvių kultūros muziejų okupavo keistos kaukėtos būtybės: ūsuoti ir raguoti velniukai, ilgakasės raganos, dvikojės katytės, ožiukai ir kitokie linksmi spalvingi personažai. Jie šoko, trepsėjo kojomis ir liepė žiemai bėgti iš kiemo. Ta tikriausiai paklausė ir pasišalino, nors dar ir vasaris buvo nepasibaigęs. Tą dieną lauke sušilo kaip tikrų tikriausią pavasarį. O gal žiema kartu su tais kaukėtais svečiais tik parepetavo, kaip bėgs iš kiemo per tikrąsias Užgavėnes...

Tie kaukėti linksmuoliai – tai Čikagos Maironio lituanistinės mokyklos trečiokai, kurie kartu su mokytojomis ir tėveliais šeštadienį apsilankė Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Čia jie praleido kelias įdomias valandas ir dailės mokytojos Rasos Ibianskienės pamokyti kūrė Užgavėnių kaukes. Po kūrybinių darbų visi sėdo prie stalų valgyti tai progai prikeptų blynų.  

Prieš užsiėmimą vaikus pasitiko muziejininkės Rita Janz ir Karilė Vaitkutė. Jos mažiesiems svečiams aprodė muziejų, supažindino su jame esančiomis ekspozicijomis ir paroda „No Home To Go To“.

Kad ekskursija nebūtų praėjusi veltui, mokiniai turėjo atsakyti į kai kuriuos klausimus apie tai, ką jie muziejuje išgirdo ir sužinojo. Pavyzdžiui, Vaikų muziejui skirtuose kambariuose mokiniai pateko į patalpą, įrengtą kaip Lietuvos kunigaikščių pilies menė, kurioje galėjo patys pasijusti karžygiais ir kovotojais. Tačiau iš tos menės ne taip lengva buvo išeiti. Kiekvienas turėjo pasakyti slaptažodį. O tas slaptažodis buvo atsakymas į klausimą, kas yra Lietuvos herbas. Tą dieną žodis „vytis“ nuskambėjo keliasdešimt kartų ir vaikai jį tikrai įsidėmėjo.

Štai parodoje „No Home To Go To“ daugeliui pradinukų buvo sunku sugalvoti, ką reikėtų pasiimti, jeigu skubiai, per kokią valandą, tektų palikti savo namus. Vieniems atrodė, kad svarbiausia turėti pinigų, kitiems – maisto ir vandens. Todėl vaikams buvo įdomu pasižiūrėti, ką pasiėmė lietuvių šeimos, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukdamos į Vakarus.

Muziejaus įkūrėjas ir prezidentas Stanley Balzekas, sveikindamas būrį mokinukų, sakė: „Kasdien turite išmokti ką nors naujo. Ir viską, ką darote, stenkitės daryti bent šiek tiek geriau už kitus.“

Ką naujo išmoko trečiokai? R. Ibianskienė jiems papasakojo, kad lietuviški Užgavėnių personažai – negražūs ir juokingi, nes tomis kaukėmis pašiepiamos žmonių atstumiančios savybės – plepumas, noras liežuvauti, perdėtas smalsumas ir kt. Ir dar, kad senovėje lietuviai kaukes kūrė iš medžio, šiaudų, samanų ar anglies. O šiais laikais kaukę nebūtina drožti iš medžio. Ją galima pagaminti iš plastikinio vieno galono talpos pieno butelio, dekoruojant audinio ir kailio gabalėliais, siūlais, plunksnomis ir dar kuo tik sumanius.

Užgavėnių kaukes kuriančių vaikų fantazijai nebuvo ribų. Mažieji menininkai įsidėmėjo ir antrąjį S. Balzeko pamokymą apie tai, kad viską, ką darai, reikia daryti geriau už kitus. Todėl ir kaukės išėjo viena už kitą gražesnės.

Virginija Petrauskienė

Balzeko lietuvių kultūros muziejuje vykusios kaukių gamybos pamokos akimirkos.

Virginijos Petrauskienės nuotr.

 

XX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas ir...
LR užsienio reikalų ministrui Vasario 16-osios pro...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
2017 birželio 29, Ketvirtadienis