AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Lietuviškai amerikietiškos svajonės išpildymas

Lietuviškai amerikietiškos svajonės išpildymas

Amerikietiška svajonė yra plačiai Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) paplitęs tikėjimas, kad sunkiu darbu, drąsa ir atkaklumu galima tapti turtingu, sukuriant sau laimingą gyvenimą. Šios vertybės buvo atsineštos pirmųjų į JAV atsikėlusių imigrantų iš Europos ir perduotos ateities kartoms. Atsiimdama 2018 m. birželio mėnesį Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių filologijos (pagrindinės) ir suomių kalbos, kultūros ir visuomenės (gretutinės) studijų diplomą Šv. Jonų bažnyčioje žinojau, kad sunkus darbas, drąsa ir įgytos žinios studijų metais atsipirko, nes manęs laukia praktika, nauji toliai ir žmonės svajonių šalyje – JAV.

Praėjusių metų pavasarį užpildžiau Švietimo mainų paramos fondo paskelbto konkurso paraišką, atlikti praktiką lituanistinėse mokyklose visame pasaulyje. Pamenu, buvo nelengva apsispręsti, kurią šalį ir mokyklą pasirinkti, nes galima buvo nurodyti tik vieną praktikos vietą. JAV pasirinkau, nes nuo mažens domėjausi amerikietiška kultūra ir traukė išsiaiškinti, kodėl ji vadinama svajonių šalimi. Tuomet pradėjau domėtis apie lituanistines mokyklas JAV ir jų atradau ne vieną dešimtį. Labiausiai dėmesį patraukė mokykla Naujojo Džersio valstijoje „Lietuvėlė“, kadangi patiko mokyklos siekiai, organizuojami renginiai ir susidariau įspūdį, kad mokyklą sudaro draugiška ir vieninga bendruomenė. Vėliau su manimi susisiekė mokyklos vadovė Auksė Motto ir pranešė apie norą bendradarbiauti. Studijų metu teko atlikti 2 mėn. praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Suomijoje ir 2 savaičių praktiką kompanijoje „Dansu films“, kur dirbau prodiuserės asistente. Pedagogika man buvo nauja sritis. Tačiau, išbandyti savo jėgas ir pritaikyti studijų metu įgytas žinias mokytojos amplua mane traukė jau seniai, galbūt tai – mano kraujyje, kadangi tėvo tėvai buvo pedagogai. Praktika „Lietuvėlėje“ prasidėjo praėjusių metų rugsėjį ir tęsėsi iki šių metų kovo mėnesio. Praktikai pradėjau ruoštis ir bendrauti su mokyklos vadove dar vasarą.

Lituanistinę mokyklą „Lietuvėlė“ įkūrė Auksė Motto 2010 m. Naujojo Džersio valstijoje. Mokykloje mokoma lietuvių kalbos, istorijos, geografijos; ugdoma pagarba tautos kultūrai, papročiams, tradicijoms ir tolerancija kitoms tautoms. Visos pamokos vyksta šeštadieniais ir tik lietuvių kalba. Pagrindinis mokyklos tikslas perduoti ir išsaugoti lietuvybę. Mokiniai mokosi rašyti, reikšti mintis lietuvių kalba, vyksta tautodailės, tautinių šokių ir dainų užsiėmimai, o nuo šių mokslo metų ir praktiniai mokymai. Praktiniais mokymais siekiama mokinius artimiau supažindinti su įvairiomis profesijomis, praturtinti jų žodyną, suteikti galimybę įgyti naujų įgūdžių, skatinti vaikus veikti, džiaugtis atradimais, o tėvams, tai galimybė turiningai praleisti laiką kartu su savo vaikais ir įsitraukti į mokymo procesą. Taip pat mokykla bendradarbiauja su Centrinės Naujojo Džersio apylinkės lietuvių bendruomene, kartu mini lietuviškas šventes.

Dauguma išgirdę, kad pamokos vyksta tik šeštadieniais mano, kad dirbti reikia tik vieną dieną per savaitę, tačiau toli gražu taip nėra. Praktikos metu turėjau daugiau atsakomybių ir pareigų ne tik mokyti lietuvių kalbos, istorijos ir geografijos. Rašiau straipsnius apie mokyklos šventes, mokymą; administravau mokyklos Facebook puslapį; rengiau pamokų planus, muzikinę programą; dalyvavau ugdant pagarbą tautos kultūrai, papročiams ir tradicijoms; rašiau švenčių scenarijus ir jas organizavau su mokyklos kolektyvu ir kt. Tačiau, visas darbo procesas buvo dinamiškas, naudingas ir suteikė daug praktinių žinių.

Pagal Erasmus+ mainų programą 2016 m. teko pusmetį studijuoti Suomijoje Turku universitete. Suomijos švietimo sistema viena iš geriausių pasaulyje, studijuodama ten, sužinojau daug naudingos informacijos apie mokymo metodiką, vaikų psichologiją. Visgi, prieš pradedant praktiką „Lietuvėlėje“ neturėjau praktinės patirties pedagogikos srityje dėl šios priežasties viena iš mokyklos mokytojų Rasa Ardytė Juškienė tapo mano mentore. Man buvo garbė ir malonumas dirbti su ilgametę patirtį turinčia mokytoja, buvusia Lietuvių išeivijos studentų stažuočių (LISS) programos direktore Rasa Ardyte Juškiene, kuri net tik patardavo dėl pamokų planų sudarymo, vaikų psichologijos, bet ir apgyvendino, leido tapti šeimos nariu savo namuose.

Mano ir mokytojos Rasos Ardytės Juškienės klasę sudarė vyresnieji mokiniai: Amelia Degutis, Simonas Trzepizur, Silvia Clemens, Simona Jasinskas, Rapolas Maštauskas, Vėjas Winkler, Petras Winkler, ir Rokas Stančauskas. Mokant atsižvelgčiau į mokinių poreikius, padėjau kiekvienam mokiniui pagal gebėjimus ir poreikius. Man buvo svarbu juos motyvuoti, drąsinti ir skatinti. Šeštadienis „Lietuvėlėje“ mokiniams yra šeštoji mokymosi diena, todėl stengiausi, kad pamokos būtų įdomios, interaktyvios ir turiningos. Kiekvieną kartą norėjau daug papasakoti apie lietuvių kalbą ir kultūrą, todėl vienas iš mokymo būdų buvo integruotos pamokos. Integruotose pamokose vienu metu pristatomi skirtingi mokslo dalykai, taikant įvairias mokymo disciplinas. Tokio pobūdžio pamokos ugdo kūrybinį ir kritinį mąstymą; lavina vaizduotę, smulkiąją motoriką; gerina komandinio darbo įgūdžius, socialinius įgūdžius; paspartina kognityvinę raidą. Stengiausi, kad integruotų pamokų metu būtų derinami skirtingi mokslo dalykai, kultūra, papročiai ir laisvalaikis. Pavyzdžiui, lapkritį vyko Olimpinė diena „Lietuvėlėje“, integruota lietuvių ir sporto pamoka. Mokiniai susiskirstė į komandas ir turėjo atlikti įvairiais užduotis, kaip ir tikroje Olimpiadoje nugalėtojų laukė medaliai ir saldūs prizai.

Esu baigusi Alytaus muzikos mokyklą kanklių specialybę. Kol mokiausi mokykloje grojau ansamblyje: akordeonas, bosinė gitara, kanklės, bosinės kanklės su kuriuo koncertuodavome festivaliuose ir tarptautiniuose konkursuose. Taip pat keturis metus grojau perkusiniais instrumentais Alytaus muzikos mokyklos pučiamųjų orkestre. Sukaupta patirtis ir įgūdžiai leido prisidėti prie vaikų muzikinio lavinimo, supažindinti su lietuvių liaudies instrumentu: kanklėmis. Viena iš mano mokinių Amelia Degutis labai susižavėjo kanklėmis, tad pradėjome mokytis kankliuoti, o gruodį vykusiame šv. Kalėdų renginyje įvyko Amelios debiutas. Kiekvienai šventei paruošdavome kartu su mokiniais tautiškus muzikinius pasirodymus, tačiau šiemet šv. Kalėdų šventei mokiniai ir mokytojai ne tik pastatė spektaklį apie Jėzaus gimimą, bet ir pasigamino kostiumus!

Taip pat prisidėjau prie JAV LB Švietimo tarybos veiklos, kurios misija yra išlaikyti ir puoselėti meilę Lietuvai, jos kalbai, kultūrai, istorijai JAV lietuvių išeivijoje suteikiant moralinę, pedagoginę bei finansinę paramą lituanistinėms mokykloms. Kartą per mėnesį organizuojama virtualūs seminarai, kurių metu JAV LB lituanistinių mokyklų mokytojai dalinasi gerąja patirtimi, pristato savo mokymo metodiką, pamokų planus. Aš pristačiau integruotas pamokas „Lietuvėlėje“, jų specifiką ir naudą, taip pat vedžiau virtualų seminarą Dr. V. Kudirkos lituanistinės mokyklos mokytojų kolektyvui apie savo mokymo metodiką. Tokio pobūdžio seminarai praturtina praktinį mokytojų darbą, kuris vėliau leidžia užtikrinti daugiau galimybių mokiniams geriau mokytis.

Esu nenustykstanti vietoje, stengiuosi visada judėti į priekį, domiuosi skirtingomis kultūromis, patinka keliauti, todėl buvo įdomu pirmą kartą 6 mėnesius praleisti Amerikos žemyne. Teko aplankyti Filadelfiją, Bostoną, Vermontą, Naujojo Džersio apylinkes, prancūziškąją Kanados dalį: Kvebeko provinciją, Jungtinių Valstijų sostinę Vašingtoną, šv. Kalėdas praleisti Ohajo valstijoje ir žinoma ne kartą aplankyti Niujorką. Kiekvienoje valstijose stengiausi pabendrauti su vietiniais lietuvaičiais, atrasti lietuviškos kilmės nesvarbu ar tai būtų muziejus, ar kieno nors namai. Pavyzdžiui, Bostone mano gide buvo lietuvė Ieva Smidt, Eliso salos Imigracijos muziejuje radau lietuvišką pasą ir lietuvių imigrantų atvykusiu į svajonių šalį – Ameriką istorijas, o lietuviškais patiekalais visada pamalonindavo ir nustebindavo vienos iš mokyklos mokinių Elenutės Birzis mama Kristina Riškutė. Apie keliones, sutiktus žmones ir patirtis galimą parašyti ir knygą, tačiau dabar, pagyvenusi pusmetį JAV, galiu drąsiai teigti, kad tai – kultūrų lopšys, kuriame kiekvienas atras kažką seno, naujo, savo ir svetimo…

Už pasitikėjimą, įvertinimą, pagalbą, šiltą priėmimą, apgyvendinimą ir keliones pirmąjį mėnesį atvykus, gražius žodžius ir galimybę tapti „Lietuvėlės“ dalimi nuoširdžiai dėkoju, energingajai ir visada pozityviai nusiteikusiai, mokyklos vadovei Auksei Motto. Už palaikymą, patarimus mokant, ruošiantis pamokoms ir šventėms, apgyvendinimą dėkoju savo mentorei Rasai Ardytei Juškienei ir jos šeimai. Dėkoju Švietimo mainų paramos fondui už tarpininkavimą ir galimybę pritaikyti įgytas žinias universitete ir tobulėti praktinėje profesinėje veikloje. Taip pat už tarpininkavimą ir pagalbą rengiant dokumentus dėkoju Vilniaus universitetui ir Studentų paslaugų ir karjeros skyriaus praktikų koordinatorei Ginai Jagelavičiūtei. Didžiuojuosi „Lietuvėlės“ mokinių tėvais ir mokytojų kolektyvu, kad moko vaikus lietuvių kalbos ir kultūros!

Dirbdama su imliais, draugiškais ir nuoširdžiais mokiniais supratau, kokį malonumą, geras emocijas gali teikti mokytojo darbas. Praktika man leido augti ir tobulėti ne tik kaip mokytojai, bet ir kaip asmenybei. Per pusmetį praturtėjau, t.y. susipažinau su naujais žmonėmis, kai kurie iš jų tapo labai artimi ir iki šiol palaikome ryšį. Iš arčiau pažinau naujų kultūrų, pamačiau ir aplankiau daug įspūdingų ir kvapą gniaužiančių renginių, vaizdų ir vietų, atsivėrė nauji toliai. Mano lietuviškai amerikietiška svajonė išsipildė…

 

„Lietuvėlės“ mokyklos praktikantė,  

 

Vilniaus universiteto absolventė Simona Petrauskaitė

Palos Hills gaisre nukentėjo keturi žmonės
Pasaulio lietuvių metų pradžia Šiaurės Vakaruose
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
2019 balandžio 23, Antradienis