AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Korporacija „Giedra“ paminėjo 90-uosius veiklos metus

Korporacija „Giedra“ paminėjo 90-uosius veiklos metus

„Visa atnaujinti Kristuje“ – mes ateitininkės-giedrininkės

Pirmų šalnų pakąstą giedrą ir saulėtą lapkričio 20-osios, sekmadienio, rytą į Pal. Jurgio Matulaičio misiją padėkoti Kristui Karaliui – Visatos valdovui už visas gyvenimo dovanas, pasimelsti už gyvas ir Anapilin išėjusias giedrininkes rinkosi išeivijos ateitininkų korporacijos „Giedra“ narės, ištikimi jų gyvenimo palydovai, bičiuliai ir parapijiečiai.

Kristaus Karaliaus – Visatos valdovo šventę giedrininkės pasirinko ypatingai intencijai – paminėti 90-ąjį korporacijos „Giedra“ jubiliejų ir priimti naujas nares. Ta proga šv. Mišias aukojo tėvas Algis Baniulis J.S., jam talkino giedrininkės: aukų rinkėjos, gražiai giedojo ir kontoriavo Rima Birutienė, skaitinius skaitė Vaida Petraitienė ir Irena Statkauskienė, tikinčiųjų maldas – Loreta Lagunavičienė, aukas pristatė Rūta Staniulienė.

Rimtis ir susikaupimas

Vaidos Petraitienės nešama „Giedros“ vėliava palydėjo kandidates ir nares į bažnyčios pirmus suolus. Šv. Mišių aukas  nešė būsimos giedrininkės –  kandidatės: Ilona Vaičiulytė-Didžbalienė, Jolanta Barauskaitė-Kurpis, Silvija Martinkutė-Radvilienė, Janina Tintirytė-Sučylienė,  Irena Lingytė-Vilimienė, Laima Leonaitytė-Žliobienė. Prie altoriaus pašventinimui jos nunešė naujoms narėms skirtas korporacijos „Giedra“ juosteles ir kepuraites. Tradiciškai buvo nunešta ir ilgamečio Ateitininkų federacijos dvasios vado kun. Stasio Ylos parašyta knyga „Ateitininkų vadovas“, kaip išraiška, kad giedrininkės gyvenime vadovaujasi 5 ateitininkų principais. Taip pat duonos ir vyno auka, kuria pats Viešpats mus stiprins,  surinktų aukų krepšys.

Sulaukta garbingų svečių

Po iškilmingų mišių gausus būrys giedrininkių, jų šeimos narių bei svečių rinkosi į Ateitininkų namus aptarti per metus atliktų darbų, pasidžiaugti pasiekimais, priimti naujus narius ir kartu paminėti prasmingus korporacijos „Giedra“ darbus. Konferencijai paruoštą salę pripildė kilniems siekiams išeivijoje kartu su Ateitininkų organizacija į moterų korporaciją „Giedra“ susibūrusios skirtingo amžiaus, įvairių profesijų ir patirčių talentingos, kūrybingos, darbščios, sumanios, kantrios, atlaidžios, skleidžiančios šilumą, gerumą ir nepamatuojamą meilę Dievui, žmogui ir viskam, kas prie jų prisiliečia, moterys.

Renginyje dalyvavo iškilūs svečiai: Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas su šeima, viešnia iš Lietuvos ses. dr. Daiva Kuzmickaitė MVS, Ateitininkų šalpos fondo tarybos pirmininkas dr. Petras Kisielius, Akademinio skautų sąjūdžio atstovė Danguolė Bielskienė ir Čikagos ateitininkų sendraugių skyriaus atstovė Pranutė Domanskienė. Jubiliejaus proga korporacijai „Giedra“ sveikinimus atsiuntė Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos (ŠAT) pirmininkas prof. Tomas Girnius ir korporacijos „Giedra“ Klivlande pirmininkė Violeta Leger.

Prieš oficialiąją dalį, pasivaišinę kava ir užkandžiais, svečiai, apžiūrėdami ir paskaitydami vaizdžiai bei įdomiai paruoštus korporacijos „Giedra“ stendus, turėjo puikią progą susipažinti ir pasidžiaugti įvairia, prasminga, o svarbiausia, altruistine giedrininkių veikla.

Šventės atidarymas

Visiems atsistojus, į salę buvo įnešta organizacijos vėliava. Į susirinkusiuosius kreipėsi renginio vedėja Ona Daugirdienė, primindama, kad visada giedrininkių metinė šventė vyksta Kristaus Karaliaus sekmadienį, o šįkart ypatinga proga – korporacijos „Giedra“ 90-metis. „Kartu esame, giedrininkės, ateitininkai, mieli svečiai, švęsti „Giedros“ korporacijos jubiliejų, – susirinkusiesiems kalbėjo renginio vedėja. – Korporacija „Giedra“, kaip ir visa ateitininkija, nuo įsikūrimo dienos, pirmųjų veiklos žingsnių, savo gyvenimo atnaujintoju, savo gyvenimo tikslu, savo kelrodžiu pasirinko Kristų. Tad  pradėkime šią džiugią „Giedros“ šventę trumpu susimąstymu ir malda į Šventąją Teresėlę, prašydami užtarimo per Kristų mūsų Viešpatį.“

Prisilietimas prie ištakų

Visiems sukalbėjus maldą, dar kartą nuotaikingai pasveikinusi renginio dalyvius p. O. Daugirdienė patikino, kad šios dienos susitikimas ne tik malonus, bet ir istorinis: „Prieš 90 metų 1 mėnesį ir 17 dienų studentės ateitininkės Kaune, Lietuvos universitete, žengė lemiamą žingsnį, kuris atvedė mus iki šiandienos. Tai buvo 1926 metų spalio mėnesio 3 diena. Studentės, iki tol dalyvavusios bendroje mišrios studentų draugovės veikloje, pajuto poreikį veikti savarankiškai ir įsteigė atskirą studenčių ateitininkių draugovę. Ši draugovės įsteigimo diena ir laikoma mūsų korporacijos pradžia.

Laikui bėgant, draugovė prisitaikė sau vardą „Giedra“ ir vėliau persiorganizavo į korporaciją „Giedra“. Viena iš pirmų narių Monika Žukauskienė (Ritos Venclovienės, pirmininkės, mama ir Viktutės Siliūnienės senelė) visą gyvenimą save laikė ir vadino giedrininke. Man šios moterys, giedrininkių pirmtakės, kaskart kelia nuostabą ir pasididžiavimą.“

Baigiama „Giedros“ istorija

Labiausiai korporacijos nares džiugina tai, kad pažadas iki „Giedros“ jubiliejaus baigti parašyti 90 metų apimančią organizacijos istoriją artėja prie pabaigos.  Trumpa priešistorija tokia: 1953 m. pirmoji sėkla apie galimą „Giedros“ metraštį buvo pasėta vyresniosios giedrininkių organizatorės Elenos Masaitienės laiške čikagietėms. Ir tik 2009 m. pamirštos „Giedros“ istorijos rašymo ir leidybos ėmėsi ilgametė korporacijos pirmininkė Raminta Marchertienė. Buvo sudarytas redakcinis komitetas, į kurį įėjo Ona Daugirdienė, Aušrelė Liulevičienė, Asta Kleizienė, Raminta Merchertienė ir Živilė Vaitkienė. Pirmasis posėdis vyko 2011 m. lapkričio 29 d. Jau tada moterys suvokė, kad pradėjo milžinišką darbą, bet užsibrėžė tikslą – jubiliejiniais „Giedros“ metais knygą baigti.

Savo kalboje tai patvirtino ir pati redaktorė O. Daugirdienė. Ji pasidalijo mintimis ir su renginio svečiais: „Rašant „Giedros“ istorijos knygą teko skaityti pirmųjų narių, „Giedros“ steigėjų, biografijas. Jos buvo gimusios prie caro, daugiausia ūkininkų dukros. Manau, neklysiu sakydama, kad, su mažom išimtim, jos buvo pirmosios šeimoje (ar bent pirmoji generacija), kurios stojo į universitetą. Galima įsivaizduoti, kokio tvirto charakterio jos turėjo būti, kad išdrįstų palikti savo šeimą, ūkio ar miestelio gyvenimą, persikelti į didmiestį, stoti į universitetą ir susirasti darbą pragyvenimui. Ir jos tai padarė. Ir jos nepasimetė. Ir jos rimtai studijavo įvairius mokslus: lingvistiką, fiziką, matematiką, mediciną, pedagogiką. Be viso to, jos dar dalyvavo įvairių organizacijų veikloje, ir ne tik veikė, bet užėmė vadovaujančias pareigas. Jos buvo idealistės, ryžtingos, nebijančios vargo ir darbo.“

Tavo gyvenimas toks, kaip tavo diena

Labai gerai susipažinusi su giedrininkių veikla, pranešėja papasakojo, ką 1926 m. teko patirti studentėms, panorusioms atsiskirti nuo mišrios draugovės. „Tuo metu Lietuvoje daug kas vystėsi, kūrėsi. Atsiminkime, ateitininkija buvo dar visai jauna – tik 16 metų nuo įsikūrimo, pati Lietuva – vos 8 metai po vasario 16-ąją paskelbtos nepriklausomybės, o Lietuvos universitetui tik ketveri metai. Tačiau galime didžiuotis – Lietuvos moterys jau buvo įsitvirtinusios. Mūsų progresyvioje Amerikoje vadinamosios feministės tik šeštame ir septintame dešimtmetyje pradėjo reikalauti moterims lygių teisių, o Lietuvoje moterys seniai tomis teisėmis naudojosi. 1920 m. Amerikoje moterys vos gavo teisę balsuoti, o Lietuvoje 1920-aisiais Steigiamajame Seime buvo 8 moterys atstovės ir posėdžiui pirmininkavo ne kas kitas, o moteris. Mūsų „Giedros“ pirmtakės moterys buvo ugdytos šitokioje aplinkoje“, – su pasididžiavimu kalbėjo p. O. Daugirdienė.

Pasak pranešėjos, ne tik Lietuva kūrėsi, bet ir pačios moterys kūrė savo gyvenimus, darė sprendimus, siekė būt nepriklausomos ir savarankiškos. „Jos aiškiai jautė savo vertę, savo potencialą ir, manau, suprato moters ypatumus, suprato, kad kaip moterys jos turi unikalių galimybių prisidėti prie gražesnio pasaulio kūrimo. Mūsų studentės ateitininkės turbūt tą ypač suprato. Jų atsiskyrimas nebuvo visų mergaičių vienodai palaikomas, bet praėjus 90 metų galime drąsiai sakyti, kad jų sprendimas pasitvirtino“, – sakė kalbėtoja.

Baigdama sklandžią ir įdomią kalbą, O. Daugirdienė eilutėmis iš kardinolo Romano Guardini rytinės meditacijos, kurią monsinjoras Talačka rytais pakartodavo kunigui Stasiui Ylai, apibrėžė giedrininkių filosofiją:

Dieną galima pradėti be pradžios, be minties, be valios.

Tada iš viso nebus diena, o tik laiko atbraila.

Betgi diena yra kelias; ji nori turėti kryptį.

Diena yra kūrinys; ji reikalauja aiškios valios.

Diena yra giesmė; ji šaukiasi tyros intencijos.

Diena yra visas tavo gyvenimas.

Tavo gyvenimas yra toks, kaip tavo diena.

Apibendrindama „Giedros“ veiklą, pranešėja įtikinamai pareiškė, kad „pažvelgus atgal į visas giedrininkes, jų darbus ir pasiekimus per praėjusius 90 metų, aš tikrai žinau, kad jų gyvenimai buvo pilni idealo, pasiaukojimo, darbo ir meilės, kaip kiekviena jų diena. Belieka ir mums būti tokioms“. Ji pasidžiaugė, kad šiuo metu „Giedra“ vienija 153 nares ir gretos pamažu plečias, viliamasi dar šiais metais korporaciją „Giedra“ įsteigti ir Lietuvoje.

Mes – krikščioniškų vertybių puoselėtojos

Pristatydama Čikagos „Giedros“ pirmininkę Ritą Venclovienę renginio vedėja parinko tik ypatingam žmogui tinkamus žodžius: „Ji yra mūsų darbščioji rūpintojėlė, kuri savo energija, ištverme ir ryžtu kalnus verčia. Aš savo vaikams vis sakau: jei jūs kada suabejojate, ar vienas žmogus gali ką nors padaryti, pasižiūrėkite į ponią Venclovienę.“ Ponia Ona be išlygų teisi – ir mes, „Giedros“ kandidatės, sakome tą patį – esame čia, nes p. Rita mus šildo, ramina, švyti ir traukia...  

Sveikinimo kalboje „Giedros“ pirmininkė sakė: „Brangios sesės giedrininkės, džiaugiamės, kad esame viena šeima, krikščioniškų vertybių puoselėtojos, bendrakeleivės. Mieli svečiai, senutė ta mūsų korporacija, bet dar gyva, veikli ir ryžtinga. Sveikiname jus visus, atvykusius atšvęsti su mumis šią svarbią sukaktį, pasidžiaugti ir pagerbti šešias kandidates, kurios pasirengusios įsijungti į „Giedros“ šeimą. Džiaugiamės, kad jūs savo kilniomis asmenybėmis, naujomis idėjomis, patirtimi ir sumanymais pagyvinsite korporaciją.    

Gyvename  pasaulyje, kuriame vyksta karai, teroro išpuoliai, gamtos stichijos, pažeidžiamos vaikų, moterų teisės, siaučia ligos. Žmonėse vyrauja baimė, nerimas, pyktis, smurtas,  bejėgiškumas. Drįskime eiti prieš srovę, neleiskime, kad tie įvykiai atimtų mūsų gyvastingumą, ramybę ir viltį. Būkime bendrakeleivės per mums skirtą trumpesnį ar ilgesnį gyvenimą šiame pasaulyje, siekime, kad jis būtų prasmingas ir įtakingas. Ištieskime ranką tiems, kurie jaučiasi apleisti, vieniši ir skriaudžiami. Skleiskime dorą, draugystę, gėrį ir meilę  mūsų šeimose, „Giedroje“, bendruomenėje ir aplinkoje. Lai „Giedra“ gaivina mus ir mūsų širdis džiaugtis kiekviena akimirka, kiekviena diena. Tobulėkime ir pasitikėkime Dievo meile ir gailestingumu. Būkime tie maži spindulėliai, kurie skleidžia šviesą.  Ženkime „į kalnus,  į viršūnes“, kaip mūsų šūkis mus įpareigoja, kad ir mažu, siauru keleliu, kuriuo keliavo šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė iš Lisieux, mūsų globėja Danguje, Bažnyčios mokytoja. Ir pasiryžkime gyventi pagal ateitininkų šūkį ir kelrodį „Visa atnaujinti Kristuje“, nes esame ateitininkės.“      

Viešnia iš Lietuvos ses. dr. D. Kuzmickaitė renginio dalyviams skaitė paskaitą „Quo vadis, moterie? Bažnyčios ir pasaulio iššūkiai lietuvei, katalikei, giedrininkei XXI amžiuje“.  

Iškilminga įžodininkių priesaika

Svarbiausia ir iškilmingiausia giedrininkių šventės dalis – naujų narių priesaika, kurią pravedė garbinga viešnia iš Lietuvos ses. dr. D. Kuzmickaitė MVS.  Įžodis yra iškilmingas ir viešas nario įsipareigojimas ir pasižadėjimas gyventi ateitininkų šūkio dvasia, vadovautis jų principais ir vykdyti pareigas. Jis duodamas kryžiaus ir vėliavos  akivaizdoje, dalyvaujant liudininkams – nariams ir svečiams, daromas laisvai pasiryžus ir sąmoningai pasirengus.

Iškilmingai skambėjo šešių kandidačių tariami prasmingi priesaikos žodžiai. Valdybos narės įteikė naujoms narėms: kepuraites – Laima Garbonkienė,  juosteles perrišo vicepirmininkė Lidija Ringienė, gėlių įteikė Loreta Lagunavičienė, žurnalą „Ateitis“ – Jolita Narutienė. Priėmusios įžodį ir pasidabinusios korporacijos atributika, giedrininkės sukalbėjo Ateitininkų credo.

Dirbsime lietuvybės labui

Įžodininkių vardu kalbėjo Irena Vilimienė. Jos pirmi žodžiai buvo apie tai, kodėl ji susidomėjo „Giedra“.  „Mano pažintis prasidėjo maždaug prieš pusantrų metų, kai sesė Rita Venclovienė pakvietė mane į „Giedros“ korporacijos susirinkimą artimiau susipažinti su jos veikla. Labai jaudinausi, nes, be sesių Ritos ir Ramintos, nieko daugiau nepažinau. Tačiau mano jaudulys išgaravo vos peržengus sesės Ritos svetingų namų slenkstį. Kambaryje, kuriame vos tilpo gausus būrys sesių giedrininkių, tvyrojo šilta, maloni, draugiška dvasia, neleidusi man nė minutei pasijausti, jog esu nereikalinga, nelaukiama. O tokių susitikimų buvo ne vienas…

Įstojau į „Giedros“ korporaciją, nes nuo seno žavėjausi giedrininkėmis. Jos visada pasitempusios, inteligentiškos ir labai labai gražios! Nesvarbu, kokio amžiaus būtų, jos jaunos ir gražios ar tik labai gražios. Giedrininkės spinduliuoja turtingu, dvasingu, gražiu vidumi, atsispindinčiu jų išorėje. Dėl to ir kilo paskata lygiuotis į jas, sekti jų pėdomis. O svarbiausia, kad „Giedros“ korp. ir ateitininkų idėjos ir principai: katalikiškumas, tautiškumas, mokslo ir žinių siekimas, visuomeniškumas, dora ir šeimininkiškumas atitinka tiek mano, tiek mano likimo sesių – Janinos, Jolantos, Ilonos, Laimos ir Silvijos asmeninius siekius.

Visų kandidačių vardu širdingai dėkoju sesei Ritai už įdėtas pastangas, už pasitikėjimą mumis, už nuoširdumą, už meilę savo artimui. O mes, jau dabar tapusios tikromis „Giedros“ narėmis, stipriai susikabinusios rankomis ir širdimis su šūkiu „Į kalnus, į viršūnes“, su Viltimi, Tikėjimu ir Meile dirbsime lietuvybės labui. Tepadeda mums Dievas“, – sakė I. Vilimienė.

Sveikinimai jubiliejaus proga

Daug gražių, šiltų, tikrų ir pelnytų žodžių bei linkėjimų išsakė giedrininkių atvykę pasveikinti, jas palaikyti, parodyti, kad jų darbai tikrai prasmingi ir labai reikalingi, svečiai: konsulas Marijus Gudynas, Ateitininkų šalpos fondo vardu kalbėjęs dr. P. Kisielius, Akademinio skautų sąjūdžio vardu – D. Bielskienė. Prelegentė priminė, kad jos vyro giminė kun. Pijus Bielskus buvo studenčių ateitininkių draugovės vėliavos Lietuvoje krikšto tėvas. Čikagos skyriaus ateitininkų sendraugių vardu pasveikino P. Domanskienė. Sveikinimus raštu iš Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos pirmininko T. Girniaus ir „Giedros“ skyriaus Klivlande pirmininkės V. Leger  perskaitė R. Merchertienė.

Posmuose atgijo „Giedros“ istorija

Meninę šventės dalį paruošė Giedrė Gillespie. Jos sukurtuose kupletuose atgijo „Giedros“ atsiskyrimo, susibūrimo ir veiklos fragmentai. Eiles skaitė ir inscenizavo 5 giedrininkės: Vida Gilvydienė, Loreta Lagunavičienė, Ramunė Motekaitienė, Silvija Radvilienė ir Violeta Valaitytė. Salėje vilnijo lengvas juokas, skaitovių sodrius balsus nustelbdavo klausytojų aplodismentai. Meninė dalis rimtam renginiui suteikė lengvumo, nukėlė į tolimą praeitį ir paskatino dar kartą permąstyti pirmtakių nuveiktus didelius darbus.

Šventė buvo prasminga, turininga, įdomi, turėjo ugdomąją ir išliekamąją vertę.

Po renginio giedrininkės ir jų svečiai būrėsi prie Irenos Polikaitienės kuruojamo iš giedrininkių suneštų vaišių įvairiais valgiais gražiai padengto turtingo stalo. Ilgai netilo kalbos, tarp bendraminčių rezgėsi nauji sumanymai, vedantys prasmingų, naudingų ir gerų darbų link.

Janina SUČYLIENĖ

 
 

 

Lietuvos informacinių technologijų įmonės Čikagoje...
LSU mokslininkai perspėja: Lietuvos moksleivių fiz...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
Penktadienis, 20 Rugsėjis 2019