AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Jolanta Juodinytė: „Tokios melsvos šįvakar melsvės…”

Jolanta Juodinytė: „Tokios melsvos šįvakar melsvės…”

     Tęsiasi projektas „Lietuva mano širdyje“, skirtas Pasaulio lietuvių metams. Ant balto popieriaus lapo suguldyti Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus narių tekstai. Per ilgus literatūrinės veiklos dešimtmečius šie žmonės turi savo stilių, savo braižą, savo temas ir nuolatos ieško naujovių. Vida Papaurėlienė atvirai kalba apie  laiką ir įvertina, kad jie abu jau toli nukeliavo...

     Danutė Mažeikienė eilėraštyje teigia, kad nieko brangesnio neturinti, bet turinti Tėvynę: „Šalia vilties, kuria vilkėjau, adydama ją nuolatos“.

     Jau penktą kartą „Amerikos lietuvyje“ spausdinamas Gražinos Pitrėnienės tekstas. Jos kūryba kupina ne tik aukštaitiškos dvasios, bet ir parašytas tekstas aukštaitiška tarme. Šis reiškinys tapo mielos Gražinos „vizitine kortele“.

     Jolantos Juodinytės  trioletuose rytas sklidinas paukščių balsų, o vakaras irgi turi savo veidą. Autorės godos supasi melsvių žiedeliuose. Iš teksto jaučiasi, kad Jolanta džiaugiasi lietuviškos vasaros viešnage.   

   O Jolanta Augulienė poezijoje kalba apie gyvenimo žydėjimo prasmę. Ji teigia: „ ... reikia saugoti širdy gerumo lašą, kad neišnyktume kaip žiedlapiai žiedų“.          

     Projekto „Lietuva mano širdyje“ kūrėjų tekstus papuošė meno darbai. Džiaugiamės, kad LKRS Rokiškio skyriaus narių kūrybą jau ne pirmą kartą sutiko iliustruoti dailininkas, grafikas, skulptorius, vitražistas ( Lietuvos Vyriausiasis Kalėdų Senelis) Arvydas Bagdonas. Dėkojame gerbiamam Arvydui. Didžiuojuosi jo ne tik talentu, bet ir atsakomybe. Jis niekada neatsisako dalyvauti mūsų organizuojamuose renginiuose. Šiais metais Rokiškis paskelbtas Lietuvos kultūros sostine. Gerbiamas Arvydas visam pasauliui skleidžia šią žinią. Šis žmogus mūsų krašto garbė.

     Auksaspalvė vasara žarsto savo auksą, liejasi literatų eilės, o LKRS Rokiškio skyriaus narei Irenai Varnienei, ši vasara neeilinė. Literatė išleido eilėraščių ir eseistikos knygą „Į Tave...“ Jautrūs ir nuoširdūs  autorės eilėraščiai. Daug leidinyje dedikacijų įžymiems žmonėms, daug meilės, atvirumo, nuoširdumo, įžvalgų, išgyvenimų... Šilti ir informatyvi eseistika. Tie straipsniai buvo publikuoti Rokiškio r. Suvainiškio, Čedasų ir Žiobiškio parapijų laikraštyje „Liepsnelė“. Šį kartą „Amerikos lietuvio“ gerbėjai susipažins su mielos Irenos eilėraščiu dedikuotu knygnešiams. 

     Mano pačios miniatiūrose tuščioje sodyboje vaitoja vienišas kryžius, kalba Senųjų rūmų skliautai, išmintis sklinda iš  knygos „IKI ŠVYTĖJIMO: Kazimiero Vasiliausko laiškai Zitai Žemaitytei.“ Tai tik keli pastebėjimai iš LKRS Rokiškio skyriaus narių kūrybos. Sklaidančius „Amerikos lietuvio“ puslapius, kviečiame stabtelėti prie rokiškėnų kūrybos...

 

Vida Papaurėlienė

 

Mūsų dūžtantis laike

 

Iš molinio dubens

Ir iš raudančios svirties

Jau seniai mes išėjom – 

Savo vieškeliais ėjom...

Tik gandralizdis liko, 

Kad sugrįžtume kartais – 

Kaip paukščiai 

Į tėviškę grįžta

Ir numeta plunksną...

Ir trobelė dar dunkso, 

Kur dažnai praeity

Buvo gimę vaikai – 

Maži broliai 

Ir seserys mažos. 

Kur juos supo lopšy...

Mūsų dūžtantis laike, 

Ten gandralizdis šviečia, 

Ir gyvybe alsuoja sodyba...

Prisiminsiu vis ajero skonį 

Ant duonos...

Ir bulvinį lietuvišką blyną, 

Kuris kvepia spirgučiais

Ir dūmu, ir kaimiškos 

Krosnies alsa...

Laike, o dūžtantis laike, 

Kodėl skubam gyventi

Ir į klegantį šurmulį 

Miestų

Nešam meilę 

Ir nerimą savo.

Įsileisiu į širdį nubėgantį laiką, 

Bet neduš atminimų šviesa.

Mintimis čia sugrįšiu, pareisiu, 

Prausiuos tėviškės klonių rasa. 

Ten ir žvaigždės kitokios – 

Ten ieškom jaunystės...

Panardinsiu ten ilgesį savo, 

Laike, laike, o dūžtantis laike, 

Kaip toli mes abu nukeliavom.

 

Danutė Mažeikienė

Brangesnio nieko

Tėvyne, už Tave brangesnio
Šioj žemėj nieko neturiu,
Šalia kasdienės duonos kąsnio,
Šalia klevų ir vyturių.

Šalia gerumo ir pavydo,
Šalia šviesos ir sutemų.
Šalia klaidų, kurias išgydo
Gyvenimas atleidimu.

Šalia visų likimo vėjų
Ir rožinio maldos šventos.
Šalia vilties, kuria vilkėjau,
Adydama ją nuolatos.

Šalia kasdienės duonos kąsnio,
Šalia klevų ir vyturių,
Tėvyne, už Tave brangesnio
Šioj žemėj nieko neturiu.

 

Gražina Pitrėnienė

 

Ir kų apieravot, mana gimtine?

 

Ir kų apieravot, mana gimtine?

Didalių skarbų ašei naturiu.

Balti sadų žydėjimai ailėm ištvinį.

Iš basnirčių beržų sulų geriu.

 

Žali, žali ti tava apušotai.

Pre atkrunčių žibučių ti akelas.

Keip man gražybes tava apdainuote,

Kadu naktovidy danguojasi žvaigždelas.

 

Ti mana kurpes tėviškes žemelaj.

Ti geguže jariuoja ir jariuoja.

Tinai saulėlyda kas rytų dūšių kelia.

Širdela džiugesy visa leliuoja.

 

Mažom literam gramatų rašysiu.

Anų tik , tau gimtine, aš galiu apieravot.

Tavi, gimtine, dūšian insidėsiu visų,

Tik su tavim galiu raudote ar dainuot.

 

Jolanta Juodinytė

Ryto ir vakaro trioletai
*
Rytas, sklidinas paukščių balsų,
Kaip ąsotis šaltinio vandens.
Palengvėl iš keisčiausių sapnų sugrįžtu.
Rytas, sklidinas paukščių balsų,
Vėl keliausim saulėtu birželio taku,
Pailsėti prisėsim ant pilko akmens.
Rytas, sklidinas paukščių balsų,
Kaip ąsotis šaltinio vandens.
*
Tokios melsvos šįvakar melsvės –
Lyg išplaukę iš melsvo rūko,
Kur per naktį klykavo gervės.
Tokios melsvos šįvakar melsvės.
Mano godos žiedeliuos jų supas.
Liepos lietūs ir jas jau užklupo.
Tokios melsvos šįvakar melsvės –
Lyg išplaukę iš melsvo rūko.

Jolanta Augulienė

 Žydėjimas

 

Ėjau ištiesusi rankas į priekį,

Norėjau vyšnios žiedlapį pagaut. 

Norėjos trapų grožį palytėti

Ir jo dalelę pasiimti sau.

 

Bet žiedas kaip drugelis nuplasnojo.

Išnyko, nebeliko grožio to,

Apie kurį visus metus svajojau,

Kuris sušildo sielą vienumoj.

 

Belieka tik gražus prisiminimas,

Kaip glostė veidą žiedas nuostabus,

Kuris man pakuždėjo keistą žinią:

Žydėjimas... Jis trumpas, bet puikus.

 

Kol mylim, kol gerumą žemei nešam,

Tol tęsias mūs žydėjimas dienų.

Tad reikia saugoti širdy gerumo lašą,

Kad neišnyktume kaip žiedlapiai žiedų.

 

Irena Varnienė

Knygnešiams

 

Pareiga, atsakomybė, ryžtas

Gimtą žodį gelbėt nuo mirties,

Nešt iš Tilžės jį į savo kraštą,

Kuo plačiau gimtinėje paskleist.

 

Kad skaitytų, melstųsi, mąstytų

Tik gimtąja, tik lietuviška kalba,

Kad brangintų ją kaip didį lobį –

Gyvastį tautos – neleistų jai užgest.

 

Baimę, riziką, grėsmes pamynę,

Galvas guldė drąsūs knygnešiai

Už kalbos ir už tautos likimą

Ir už teisę mums gyvent laisviems.

Reda Kiselytė

 

Gaili aimana

 

   Kažkada čia buvo sodyba... Dabar stūkso vienišas kaminas, nešienautos žolės stagarai, gedinčios pušys...

Kažkada  čia aidėjo šeimininkų balsai, pokštavimai, juokas...

   Šiandien sodyboje gailiai vaitoja sukniubęs kryžius...

 

Skliautų kalba

 

   Senųjų rūmų skliautai prisigėrę grafų pokštavimų, dainų, meilės ir klastos. Palikite vieną mane čia. Aš dvasių nebijau. Tik nekalbėkite apie dabartį. Man reikia praeities. Prašau, palikite vieną mane čia. Aš pasiklausysiu skliautų kalbos.

Prasmės gaiva

 

Pasisėmiau išminties, šviesos, Tikėjimo iš nuostabios knygos „IKI ŠVYTĖJIMO: Kazimiero Vasiliausko laiškai Zitai Žemaitytei“. Ir eiti lengviau, šviesiau, prasmingiau...

 

Darbo autorius dailininkas Arvydas Bagdonas „Laisvės pojūtis“ dr. ,mišri technika, 110 x 90, 2008 m., Vilnius. 

Darbo autorius dailininkas Arvydas Bagdonas „Sodas“ dr. al. 90 x70, 2001m., Veisiejai.

Irenos Varnienės knygos „Į Tave...“ viršelis. Nuotr. aut. Reda Kiselytė.

Čia gimė ne viena miniatiūra... Kviečiai, dangaus mėlis, tolumoje medžiai, ten. Suvainiškio kapinės (Rokiškio r.), Nuotr. aut. Reda Kiselytė.

Puslapį parengė Reda Kiselytė,

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus pirmininkė

 

Iki pasimatymo, Islandija!
Čikagos rajonas – žiurkių apsuptyje
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
Sekmadienis, 25 Rugpjūtis 2019