Interviu su Niujorke sėkmingai suburto lietuvių sporto klubo „Geležinis vilkas“ vadovu Stanislovu Kavaliausku

 

 

Per pastarąjį dešimtmetį daugumoje ŠALFASS ir Lietuvos Ambasados organizuojamų krepšinio turnyrų visuomet išsiskirdavo Stanislovo Kavaliausko vadovaujamas Niujorko jaunimas, jau kurį laiką rungtyniavęs spalvingomis „Geležinio vilko“ uniformomis, tokiu būdu toli, net už Atlanto garsinęs Lietuvos sostinės istoriją. Iki šių metų pavasario didžiausi niujorkiečių laimėjimai buvo 2012, 2013 m. ir 2016 m. iškovota „Ambasados“ taurė Vašingtone ir ŠALFASS vyrų „B“ krepšinio pirmenybių auksas 2014 m. Toronte. Tačiau iki šio sezono S. Kavaliausko auklėtiniai nebuvo įsirašę į stambiausios išeivijos sporto mėgėjų organizacijos istoriją kaip stipriausia vyrų krepšinio komanda... Taigi gegužės 26 d. Elizabeth (NJ) 69-ųjų ŠALFASS žaidynių metu pagaliau iškovojo prestižiškiausiu laikomo vyrų „A“ turnyro nugalėtojų vardą, finalinėje dvikovoje įveikę daugkartinius analogiškų varžybų laimėtojus Čikagos „Lituanica“ atstovus.

Ta proga pakalbinome Niujorke sėkmingai suburto lietuvių sporto klubo „Geležinis vilkas“ vadovą Stanislovą Kavaliauską.

K: Stanislovai, tikriausiai, daugeliui būtų įdomu sužinoti apie Jūsų pradžią Amerikoje. Papasakokite apie tai, kaip čia atvykote ir kuo užsiimate šiai dienai.

A: Viskas prasidėjo 2003-siais, kai išlošęs žalią kortą, kartu su šeima atvykau į svajonių ir galimybių šalį Ameriką. Pradžia buvo nelengva, prasta anglų kalba, naujos kultūros pažinimas, tai užėmė laiko, bet svajonė yra svajonė, tad judame pirmyn. Ilgą laiką pradirbau medicinos ofise masažistu, bet dabar pakeičiau darbą ir dirbu didelėje kompanijoje, kuri užsiima daugiaaukščių pastatų aptarnavimu ir priežiūra.

K: Žinome, kad esate didžiulis sporto entuziastas. Kaip Jums pavyksta palaikyti patriotiškumą per sportą?

A: Taip iš tiesų, esu didelis sporto gerbėjas. Stengiuosi palaikyti lietuvius sportininkus ir, jei vyksta varžybos Niujorke arba netoli Niujorko, vykstame kartu su sūnumi Gyčiu, kuriam taip pat įskiepijau meilę sportui ir lietuvybei, o kartais į varžybas vykstame visa šeima - žmona Laimutė taip pat prisijungia ir aistringai palaiko saviškius! Ji Amerikoje pabaigė magistro studijas universitete ir dirba Socialinės rūpybos srityje. Daugeliui gal sunku bus suprasti, bet kai gyveni užsienyje, tampi dar didesniu Lietuvos patriotu. Tėvynės ilgesys ir meilė savo šaliai padaro savo. Buvau ŠALFASS valdybos nariu, JAV Lietuvių Bendruomenės vicepirmininku sporto reikalams, seniausio pasaulio lietuvių išeivijos sporto klubo Niujorko LAK pirmininku.

K: Kaip kilo idėja suburti išeivijos lietuvius į krepšinio komandą ir ją pavadinti būtent „Geležiniu vilku“?

A: Baigus kadenciją LAK, kilo mintis ir kartu su sūnumi nusprendėme, kad atėjo laikas sukurti kažką savo. Pagalvojau, turiu pakankamai patyrimo ir minčių, kad tai įgyvendinti. Gavus žmonos palaiminimą, ėmėmės darbo, reikėjo sugalvoti pavadinimą, mintis apie geležinį vilką pirma atėjo Gyčiui, esame vilniečiai, todėl net nekilo diskusijų, bus „Geležinis vilkas“. Kitais metais švęsime 10 metų klubo jubiliejų.

K: Kaip Jums pavyksta palaikyti entuziazmą bei „gerą dvasią“ savo komandoje?

A: Su daugeliu komandos narių sieja draugystė, Gytis ir keli kiti krepšininkai žaidžia kartu nuo vaikų amžiaus, vienas kitą gerai pažįsta, Kai darai viską iš širdies ir su dideliu entuziazmu, tada ir Dievas padeda, „geroji dvasia“, kaip Jūs sakote, yra kartu su komanda.

K: Drauge su savo komanda sėkmingai skinate pergales Šiaurės Amerikos lietuvių turnyruose, jau ne pirmus metus dalyvaujate ŠALFASS sporto žaidynėse, na, o šiemet laimėjote 69-ąjį šių žaidynių krepšinio turnyrą. Kokia Jūsų pergalių paslaptis?

A: Taip, stengiamės dalyvauti visuose lietuvių turnyruose Amerikoje ir Kanadoje, taip pat dalyvaujame ir Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse Lietuvoje. Pergalių paslaptis ta, kad gal nėra paslapties, paprasčiausiai, geras mikroklimatas komandoje, kai vienas už visus ir visi už vieną. Todėl ir lydi sėkmė, taip pat ir lietuvių studentų ir moksleivių pagalba, kurie prisijungia lietuviškiems turnyrams. Su jais susidraugauju, kai stebiu jų varžybas. Toks ir buvo mano ir sūnaus tikslas, suburti lietuvius, kad jie bendrautų, ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir už aikštelės ribų. Manau, tai visai neblogai pavyksta. „Geležinio vilko“ garbę gynė jau ne vienas vėliau profesionalaus krepšininko karjerą pradėjęs žaidėjas, o buvęs mūsų žaidėjas Tomas Balčėtis, darbuojasi Denverio „Nuggets“ komandos administracijoje, geriausioje krepšinio lygoje pasaulyje NBA.

K: Gal planuojate plėsti savo veiklą ir įkurti daugiau sporto komandų?

A: Taip, kilo minčių. Kažkada Niujorko lietuviai garsėjo futbolo komanda, gerai būtų atgaivinti šią sporto šaką niujorkiečių tarpe. Bet tai tik mintys, gyvenimas parodys, ar pavyks padidinti komandų skaičių „Geležiniam vilkui“.

K: Kaip manote, ar ateityje galime tikėtis dar didesnio išeivijos lietuvių aktyvumo ŠALFASS ir panašiose sporto žaidynėse?

A: Tai yra aktuali šiandienos problema, aktyvumas mažėja ir nors ilgametis ŠALFASS pirmininkas Laurynas R. Misevičius ir jo valdyba deda dideles pastangas, kad turnyrai vyktų ir toliau, neretai organizavime kyla daugybė iššūkių. Tačiau yra labai svarbu išlaikyti lietuvybę jaunųjų lietuvaičių širdyse. Lietuvos pilietybės išlaikymo klausimas yra labai svarbus ir išeivijos sportininkams, kad nebūtų taip, kad lietuviai, gyvenantys užsienyje ateityje atstovaus kitoms užsienio valstybėms, o ne savo Tėvynei Lietuvai.