AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

In Memoriam Tėvui, Bendruomenininkui, Mokytojui

In Memoriam Tėvui, Bendruomenininkui, Mokytojui

Per daugiau nei 20 metų savo gyvenimo už Atlanto daug domėjausi pirmosios (vadinamųjų grynorių) ir antrosios (dipukų) kartos lietuvių pasiekimais, ypatingos reikšmės visuomenine veikla JAV, kuri lėmė, kad mes ir šiandien tebeturime lietuviškas bažnyčias, klubus, draugijas. Su liūdesio gaidele tenka pripažinti, kad mes – „trečiabangiai“ bei Amerikoje gimę lietuviai – tokio palikimo ateities kartoms palikti neįstengsime. Keičiasi laikai, keičiasi tautos ir tradicijos, galų gale poreikiai – pasaulis nestovi vietoje... nors kartais ir kaip norėtųsi visa tai sustabdyti, juo labiau kad XXI amžius mums atneša ne tik viską uzurpuojančias technologijas, tačiau ir didžiulį žmonių susvetimėjimą. Užtat su nostalgija žiūrime į praeitį, juo labiau į tas akimirkas, kai šalia turėjome tokius lietuviškos veiklos ąžuolus kaip Julius Vėblaitis, ir kurių šiandien su mumis nebėra, deja.

Gimęs 1923 m.  rugsėjo 7 d. Šiauliuose, Julius užaugo Kartenoje, gimnaziją baigė Kretingoje. Kaip ir daugelis Antrojo pasaulinio karo laikmečiu, būdamas vos 17 metų amžiaus, paliko gimtinę, bėgo su šeima nuo okupantų į Vokietiją, paliko savo kaimą ir pažįstamus. Vieną dieną dipukų stovykloje išgirdęs per langą pianinu grojant Šopeną, įėjo vidun... tokiu būdu sutiko savo būsimą žmoną Ireną – netrukus abu susituokė Miunchene. Dukrelė Jūratė gimė 1947 m. ten pat, o jaunesnioji Rūta jau 1950 m. Elizabeth (NJ), kur Vėblaičiai ir įsikūrė.

Pirmas Juliaus darbas buvo sausainių gamyklos virtuvėje, vėliau jis dirbo didelėje amerikiečių farmacijos įmonėje „Pfizer“, tačiau dėl savo jautrios sielos iš šių pareigų netrukus pasitraukė (mat reikėjo švirkšti naujai gaminamus vaistus kompanijos laboratorijoje bandomiesiems triušiams). Ilgesnį laiką Julius pradirbo Western Electric fabrike Kearny, NJ kartu su sutuoktine. Lankydamas klases naktimis, baigė universitetą 1963 m., netrukus pradėjo dėstyti vokiečių ir anglų kalbas įvairiose vidurinėse mokyklose, o pagrindinis darbas buvo Edison miesto gimnazijoje JP Stevens. 1963-iaisiais Vėblaičiams gimė trečioji dukrelė – Audronė. 

Vokiečių kalbą Julius dėstė daugiau nei 40 metų šeštadieninėje mokykloje, mėgo kompaniją, 1960–1965 dainavo kvartete „Linksmieji broliai“, su kuriuo šmaikščiai pristatinėdavo naujų žinomų dainų žodžius lietuviškuose renginiuose Niujorke ir New Jersey.  Buvo šaunus Lietuvos „atstovas“ amerikiečiams, dosniai rėmė Lietuvių fondą. 

Julius vasarodavo pranciškonų vienuolių vasarvietėje Maine valstijoje, ten linksmindavo draugus akordeonu, gėrėdavosi jūros grožiu. Amerikos lietuvis net dešimt kartų vyko į Lietuvą vasaros metu kaip APPLE kursų savanoris, su kitais pedagogais padėdavo vietiniams mokytojams kelti kvalifikaciją. J. Vėblaitis dažnai grojo smuiku lietuviškose pamaldose Elizabeth Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, kitose parapijose. Nors šiuo instrumentu griežti išmoko jau būdamas subrendęs, gerokai per 30 metų amžiaus vyras, džiaugėsi buvęs priimtas į aukšto lygio Summit simfoninį orkestrą, su kuriuo muzikavo ištisus tris dešimtmečius.

Aš asmeniškai su Juliumi susipažinau, jam einant Lietuvių Bendruomenės Elizabeth (NJ) apylinkės pirmininko pareigas, teko dalyvauti jo bei Šv. Petro ir Povilo lietuviškos parapijos komiteto organizuotose Lietuvos Nepriklausomybės šventėse, kalbinti jį laikraščiui „Amerikos lietuvis“, nes tuomet redagavau priedą „Rytų pakrantėje“.  Kai 2007 m. rudenį su šeima persikraustėme į NJ, būtent iš Juliaus susilaukiau netikėto įvertinimo, kurio nepamiršiu visą likusį gyvenimą: atvykę į kasmetinį Elizabeth Lietuvių Bendruomenės apylinkės susirinkimą, klausėmės jo, kaip pirmininko, ataskaitos už praėjusius metus. Pačioje pabaigoje Julius staiga pasakė, kad... dabar ramia širdimi užleidžia savo vietą jaunesniems, nes į šią apylinkę atvyko tinkamas žmogus jį pakeisti. „Laurynai, prisistatyk savo bendruomenei, mes dabar tave rinksime naujuoju pirmininku“ – iki dabar ausyse skamba visiškai nelaukti legendinio Elizabeth šviesuolio žodžiai.

Julius ir Irena užaugino tris dukras: vyriausioji Jūratė tapo muzikos mokytoja ir liturginės muzikos specialiste, vidurinioji Rūta užėmė aukštas pareigas South Carolina valstijos Švietimo skyriaus Užsienio kalbų skyriuje, o jaunėlė Audronė radijo programoje WHHY Philadelphia (PA) – ilgametė garso inžinierė. Trys dukros tėvams padovanojo penkis anūkus: Rasą, Kotryną, Aleksandrą, Jean-Christophe ir Lyndsey. Vėliau Julius spėjo sulaukti penkių proanūkių: Luko, Emilio, Maxime, Ezra, Julian. Nors Vėblaičių šeima buvo išsisklaidžiusi po visą pasaulį, bet pas Julių ir Ireną visi iš toli ir arti suvažiuodavo į jų namus Union (NJ) nuo 1964-ųjų. Ten susirinkdavo Kūčioms, šv. Velykoms, ten šventė gimtadienius, priimdavo svečius iš Lietuvos. Dabar beliko fotografijos, atsiminimai ir nuoširdžiausia padėka, kad Julius visą savo gyvenimą paskyrė tautai ir šeimai.

Ilsėkis ramybėje, mielas Tėveli, Bendruomenininke, Mokytojau. Tavo darbai atlikti su kaupu, o mes, laikinai likę gyventi šioje žemėje, didžiuojamės Tave pažinoję.

Elizabeth (NJ) lietuvių vardu Laurynas R. Misevičius

 

P.S. Juliaus Vėblaičio atminimui aukas prašome skirti Lietuvių fondui ir siųsti adresu: 14911 E. 127-th St., Lemont, IL 60439 (jas, beje, galima nurašyti nuo federalinių mokesčių).

 

Nuotraukose iš Audronės (Audrey) Vėblaitytės-Bentham asmeninio albumo – Julius Vėblaitis.

Generalinis konsulas Čikagos mokiniams pristatė Li...
Lietuvos nepriklausomybės siekius skleidė net Sigm...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
2017 balandžio 30, Sekmadienis