AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Garsioji bėglė jau Lietuvoje.

Garsioji bėglė jau Lietuvoje.

Žodis Violetiniams:

 

Amerikai atsikračius Venckienės, tikriausiai, nebeteks girdėti ir klausyti iš violetinių lūpų plūstančių žodžių apie Lietuvą ir tariamus pedofilus. Atėjo laikas veikti. Tad, nepagailėkime “už Venckienę po ašarėlę, už save konjaką“, o violetiniams patarčiau baigti iliuzijas apie Venckienės nekaltybę. 

 

Venckienės didžiausia baimė yra stoti prieš teismą kurį ji niekina, pati buvusi Lietuvos teismų sistemos teisėja. Kol ji tarnavo tai teisėtvarkai, ji jai buvo gera ir priimtina. Įvykdžius nusikaltimą, ar eilę nusikaltimų, staiga visa sistema pasidarė bloga, kurioje, pagal Venckienę ir jos violetinius pasekėjus, viešpatauja tiktai pedofilai. Nejaugi?

 

Ar jos nužudytasis brolis Drąsius Kedys, kuris tvirkindavo nepilnametes mergaites, ne pedofilas? Ar nepilnametės mergaitės jau nebe vaikai? Juk Drąsius buvo brolis Neringos Venckienės kuri „kovoja prieš pedofiliją“.

 

Jai pritariantis, ir dar labiau šmeižiantis Lietuvą, Vytautas Matulevičius, buvęs Seimo narys, paniekinęs Seime duotą priesaiką bei Lietuvos Respublikos Konstituciją, privalo būti teisiamas kartu su bėgle Venckiene. To „niekšo“ šmeižtas apie Lietuvos valstybę neprivalo būti toleruojamas.

 

Ilgai ji (Venckienė) išnaudojo Amerikos teismus, tikėdama bei turėdama vilties legalizuotis ir likti JAV. Neišdegė. Amerikoje nieko nėra aukštesnio už įstatymus. Žinome, kad Amerikos advokatai veltui nedirba, tad norėtumėm žinoti kas tas išlaidas padengė. „I O U“ (I owe you) „špargalka“ neturi vertės. Gal kartais ji, bėgdama iš Lietuvos, su savimi atsivežė maišą pinigų, aišku, ne savų? Gal todėl labiausiai ir bijo tos Lietuvos, arba jos mafijos? 

 

Pargabenus Venckienę į Lietuvą, šiuo straipsniu baigiamas vienas Garliavos istorijos lapas, bet Garliavos istorija tuo nesibaigia. Laikui atėjus, pradėsime naują istorijos lapą. Gal ir paskutinį. Ji (istorija) pasibaigs tiktai tuomet, kai Lietuvos teismai išnagrinės Venckienei mestus kaltinimus. Gal, teismų eigoje, ji sugebės apsiginti nuo jai metamų kaltinimų. Gal atsiras ir naujų kaltinimų jai. Juk galimybių yra. Ta, Garliavos istorija, pasižymėjusi žudynėmis, užtraukė juodų debesų stogą ir gėdą visai Lietuvai. Aišku, garsioji bėglė sąmoningai suplanavusi savo pasišalinimą iš Lietuvos, jaučiasi nekalta. Tik ar ilgai? Ar ne labiausiai ji baiminasi būti paleista į laisvę Lietuvoje? Baisu? Ji nujaučia, kad saugumo jai nėra nei laisvėje Lietuvoje, nei Lietuvos kalėjimuose. Prisidirbo. 

 

Venckienė, kol sėdėjo Čikagos federaliniame kalėjime, turėjo laiko prisidainuoti „...ilgai laukę dar palaukit, grįšiu iš tiesų“.

 O Lietuvoje, tikriausiai, kažkas ne savo noru grįžtančios Venckienės laukė ir sulaukė, niūniuodami (Katiūšos melodija): „...все ровно тебе от нас не скрыться, не минуть могилы и креста“. 

 

Jokie Kongresmenų pareiškimai negalėjo sustabdyti jos išdavimo Lietuvai eigos, nes viskas vyko JAV įstatymų rėmuose. Kongresmenas ne įstatymas.

 

Tai skaudus smūgis violetiniams. Manau, kad jų koncertas nesiliaus. Jie ir toliau keiks JAV valdžią, kartu ir Lietuvos. 

 

Violetiniai tiek suįžūlėję, kad jiems jokios žmoniškumo normos nepriimtinos. Jų, aukščiausio laipsnio įžūlumas, tai vadintis Amerikos lietuviais. Taip, jie yra Amerikos lietuviai, bet neturi teisės atstovauti visiems Amerikos lietuviams. Tad, ar galimas bet koks dialogas su tokiais, kurie pripažįsta vien tiktai savo taisykles.

 

Violetiniai iki šiol nėra parašę jokio teigiamo straipsnio apie Garliavą ir jos pradžią. Juk yra Garliavos istorijos pradžia su įvairiais įvykiais. Istoriją galima rašyti pagal kiekvieno nuomonę, o įpiršti ją žmonėms, jau kitas dalykas. Visur pabrėžiama, kad prireikė net 240 policininkų teismo sprendimui  įvykdyti. Bet niekur neminima kovinga patvorinių gauja pastojusi kelią vykdant teismo sprendimą mergaitės perdavimui motinai. Ignoruojant visą istoriją, remiantis tiktai jos fragmentais, Čikagoje susikūrė, apsukriai vedlei vadovaujant, violetinių gauja. Jie sugeba aploti bet kokį komentatorių, pareiškusio jiems nepritariančią nuomonę apie Venckienę. 

 

Kiekviena nuomonė, išreikšta be šmeižto, privalo būti gerbiama. Tai žmonių prigimta teisė, o ne privilegija. Komentatoriai, daugumoje moterys, rado Facebook‘e spragą, kur galėjo ir šmeižti ir keikti nepalankiai atsiliepusius apie Venckienę. Facebook‘e violetiniai nebepasirodo. Nežinome, kodėl violetiniai Amerikos lietuviai nustojo aplodinėti jiems nepritarančius. Jau ilgesnį laiką jie nepastebimi ir negirdimi. Gal susiprotėjo? 

 

Nei buvęs seimūnas Matulevičius, apšmeižęs savo tėvynę, nei buvęs Kongresmenas Hultgren, Helsinkio komisijoje, Venckienės naudai nepasitarnavo. JAV teismai lieka nepriklausomi.

 

Trumpai tariu žodį violetiniams: Nelinkiu, kad Jūsų senatvėje ant Jūsų galvų būtų pilamos tokios pamazgos už Jūsų nuomones, kaip kad Jūs pylėte ant manęs. Linkiu Jums, jeigu sulauksite mano amžiaus, tiktai ramios senatvės.

 

Man ne gėda žvelgti TIESAI į akis. Kaip jums, kurie pripažįstate tiktai savo vienintelę TIESĄ?

 

Manau, jog čia pritinka lietuviškas posakis: „Ne tas galingas kuris švaistosi smūgiais, bet tas kuris juos atlaiko“.

 

Komentarai nereikalingi, ir į juos neatsakysiu. 



Kasmetinis Lietuvių Fondo pokylis 
Dr. J. Prunskio susitikimai Baltuosiuose rūmuose
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
Penktadienis, 15 Lapkritis 2019