Vėlų rudenį miršta medžiai, gėlės. Gamta pasirengia, kad pergyvenusi mirtį, vėl atgimtų. Žmonės panašūs į gamtą: gimsta, auga, pasensta ir miršta. Todėl prasmingai, kad Vėlinės švenčiamos vėlų rudenį.
Lietuviai visada gerbė mirusiųjų atminimą. Kapines laikė šventomis ramybės vietomis, šimtmečiais išsaugojo ir iš kartos į kartą perdavė pagarbos mirusiems ir jų atminimo papročius.
Kas yra Vėlinės? -...
AL naujienos
Amerikos lietuvių dienoraštis
Vėstantis oras ir vėjyje šokantys margi lapai mums pranešė – atėjo laikas pasidžiaugti nudirbtais darbais bei surinktomis gausiomis rudens gėrybėmis.
Rudenį daug kas mėgsta ne tik dėl gausybės gėrybių, bet ir dėl jo nepakartojamo grožio. Dailininkai nupiešė daug paveikslų, vaizduojančių rudenį. Poetai rudeniui paskyrė gražių eilėraščių. Na, o mūsų Čikagos lituanistinėje mokykloje, kaip ir kiekvieną rudenį,...
Su gelstančiais lapais ir besidraikančiais voratinkliais į žemę atėjo ruduo. Su rudeniu prasidėjo ir dar vieni mokslo metai. Rugsėjo 14 dieną nuo pat ankstyvo ryto Čikagos lituanistinės mokyklos kiemelyje skambėjo muzika. Saulės spinduliai, tarsi primindami ką tik prabėgusią vasarą, sveikino besirenkančius į naujų mokslo metų šventę. Į mokyklą skubėjo maži ir dideli. Mažieji, suspaudę gėles, tvirtai...
Ar kada nors pagalvojote apie žodžio galią? Ar esate tai pajutę? Ar sakote tai, ką galvojate, ir ar dažnai pagalvojate prieš sakydami? Kiekvienas žodis kuria arba griauna. Štai žodis «labas» kuria pažinties, draugystės, bendradarbiavimo stebuklą. «Ačiū» ir «atsiprašau» griauna bet kokias sienas ir net patį didžiausią pasipriešinimą. Žodis «noriu» įprasmina ore skrajojančias svajones, kurios tampa...
Nuo šių mokslo metų pradžios Čikagos lituanistinėje mokykloje duris atvėrė Etnokultūros būrelis. Tą padaryti paskatino didelis vaikų susidomėjimas tautosaka, liaudies dainomis ir šokiais, liaudies instrumentais. Jam vadovauti sutiko dvi šaunios mokytojos. Tai Danutė Petraitienė ir kanklininkė Genė Razumienė. Vaikai su džiaugsmu dalyvavo užsiėmimuose, kur ne tik sužinojo lino kelią, bet ir vėlė veltinį, šoko apsiavę...