AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Baltijos šalių nepriklausomybių šimtmečio šventė Bostone, 2018

Baltijos šalių nepriklausomybių šimtmečio šventė Bostone, 2018

Šių metų lapkričio 23-25 dienomis, lietuviai, latviai  ir estai rinkosi Bostone švęsti Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmečio. Į šią šventę atvyko ne tik Bostone ir jo apylinkėse gyvenantys  bendruomenių nariai, bet taip pat ir svečiai iš įvairių JAV valstijų – kaimyninio Naujojo Hempšyro, Konektikuto, Meino, Rod Ailando, Niujorko, Naujojo Džersio, Pensilvanijos, ir iš tolimesnių valstijų  – Kalifornijos, Arizonos, Teksaso, Indijanos, Ilinojaus. Šioje šventėje taip pat apsilankė svečiai iš už Atlanto – Estijos, Latvijos, Lietuvos. Tai buvo baigiamoji Baltijos valstybių šimtmečio šventė, vainikuojanti visus šimtmečio renginius Jungtinėse Valstijose. Savo veikinimo kalboje Vašingtono ambasados ambasadorius Rolandas Kriščiūnas, padėkojo bendruomenei už tokią turiningą trijų dienų šventės programą, apjungiančią daug įvairių renginių. Jis perskaitė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. Andris Teikmanis, Latvijos ambasadorius JAV, savo sveikinimo kalboje minėjo, kad jam ši trijų dienų šventė priminė Baltijos kelią 1986-aisiais, kai tūkstančiai baltų susikibę rankomis vieningai susijungė į  ilgiausią istorijoje gyvų žmonių grandinę, nusidriekusią nuo Talino iki Vilniaus, simbolizavusią nepriklausomybės viltį. Anne-Reet Annuziata, Estijos Garbės konsulė Bostone Masačiūsetso valstijai ir Rod Ailandui, pasveikino visas tris bendruomenes estų vardu.

 

Svečiai buvo pakviesti apsilankyti Baltijos šalių menininkų parodoje, kurioje buvo ekponuojami visoje JAV ir už jos ribų garsių Baltijos šalių menininkų darbai. Parodos lankytojų širdis pavergė Estijos skulptoriaus Sergėjaus Isupovo darbai. Parodoje buvo ir Ivo Lill, žymaus stiklo meistro, kurio kūriniai eksponuojami Estijos, Danijos, Ispanijos, Rusijos, Kinijos, Vokietijos, Čekijos Respublikose ir Vatikano galerijose, stiklo darbai. Estų keramikės Kadri Parnamets keramika kvietė žaismingam ir provokuojančiam dialogui. Estiją taip pat atstovavo Epp Ojamaa, Inga Strause menas, bei fotografės Eleri Eve darbai. Lietuvių dailininkų darbai intrigavo ir džiugino savo estetika ir profesionalumu. Parodoje lankytojai išvydo Vyto Sakalo,  kurio paveikslus yra įsigyję Harvardo Univesiteto bei Bostono Meno muziejai, Rolando Dabruko, Monikos Plioplytės, Laimos Sprangauskaitės, Julijos Mostykanovos-Feeney, Dianos Puodžiukynaitės, Marijos Yanka, Jack McGowan’o tapybą. Maloniai nustebino parodos lankytojus originalūs darbai Indrės Mineikienės, dirbančios su oda, ir Inos Nenortienės, dirbančios su medžiagomis. Latvijos meną parodoje reprezentavo žymūs vietiniai išeivijos latviai dailininkai: Janis Sanders, kurio darbai puikuojasi garsiausiose Meino ir Naujosios Anglijos galerijose, akvarelistė Inga Dankers, realistinės tapybos atstovai Aivars Zaanbergs ir Maris Platais, grafikė Inga Spalvins ir kiti.

Rankdarbių mugėje net išrankiausi pirkėjai galėjo įsigyti puikių Kalėdinių dovanų:  vienetinių rankdarbių ir kūrinių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Mugėje buvo ne vien tradiciniai rankdarbiai  – megztiniai, pirštinės, riešinės, kepuraitės ar šaliai, bet ir puikūs gintaro dirbiniai, dailūs šiuolaikiški sidabriniai papuošalai, unikali keramika. Akį traukė Elizabete Ludviks, Kanados latvės kurti papuošalai su sidabru ir akmenukais - jos dirbinius galima įsigyti Vašingtono valstijos Meno muziejaus galerijoje, o taip pat ir Rasos Dooling meniški gintaro papuošalai ir unikali keramika bei Indrės Mineikienės papuošalai iš odos ir žaisminga keramikinių lėlių kolekcija.

Šventės atidarymo vakaras vyko Bostono Simfoninio orkestro salėje. Tai buvo reta galimybė muzikos mėgėjams išgirsti Baltijos šalių kompozitorių kūrinius, atliekamus Baltijos šalių atlikėjų, Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, Šiaurės Amerikos latvių kvarteto ir estų pianisto Hando Nahkur.

Padėkos dienos šventinį savaitgalį Bostono Paramount kino teatras kvietė kino megėjus į Baltijos filmų festivalį, kuriame buvo rodomi naujausi  ir populiariausi kino filmai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Visi bilietai į latvių režisieriaus Aigars Grauba filmą “The Pagan King” penktadienio vakarą buvo išparduoti. Kiti latvių rodyti filmai –  “Paradise 89”, apie vaikystę praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje (režisierė Midara Dišlere), ir “Homo Novus” (režisierė Anna Viduleja), nuotaikingas filmas apie išgarsėti Rygon iš kaimo atvykusį jauną dailininką, buvo šiltai sutikti gausios žiūrovų auditorijos. Estai rodė dokumentiniį filmą “Soviet Hippies” (režisierė Terje Toomistu), pasaulyje išgarsėjusį  “Tangerines”, kurį prodiusavo Ivo Felts kartu su gruzinų režisieriumi Zaza Urushadze ir intriguojantį meninį filmą “November” (režisierius Rainer Sarnet). Pirmasis festivalyje rodytas lietuvių filmas – dokumentinis filmas, atkeliavęs tiesai iš Prancūzijos po pirmojo filmo pristatymo į peržiūrą Bostone – “Proudly Shy” (liet. “Išdidžiai kuklūs”), sukurtas fotografo  Mindaugo Kavaliausko, kuris atvyko į šventę iš Lietuvos. Garsių Lietuvos fotografų nuotraukomis filmas pasakoja žiūrovams apie tris pastaruosius besikeičiančios Lietuvos dešimtmečius. Šeštadienio popietę buvo rodomas lietuvių vaidybinis meninis filmas “Stebuklas” (režisierė Eglė Vertelytė, prodiuseris – Lukas Trimonis). Filmų festivalį užbaigė Donato Ulvydo režisuotas filmas “Emilija iš Laisvės Alėjos”, puikiai tikęs šimtmečio šventei savo jautria istorine tematika. Šis filmas susilaukė didelio populiarumo lietuvių bendruomenėse visame pasaulyje, ir Bostonas tikriausiai buvo viena paskutiniųjų šio filmo kelionės po pasaulį stotelių. Filmą pristatė pats režisierius ir filmo prodiuserė Živilė Gallego. Jis paliko didelį įspūdį ne tik lietuviams, latviams ir estams, bet taip pat jį žiūrėjusiems danams, anglams bei amerikiečiams. Filmą žiūrėję kino mėgėjai vienbalsiai tvirtino, kad tai buvo puikus filmas Baltijos filmų festivaliui. Kadangi Baltijos filmų festivalis susilaukė netikėto Bostono kino mėgėjų susidomėjimo, buvo išreikšti pageidavimai jį rengti kiekvienais metais, kaip atskirą Baltijos kinui skirtą renginį. Filmų komiteto narės – pirmininkė, latvė Aija Dreimane ir Živilė Symeonidis, atsakinga už lietuvių filmus, jau planuoja Baltijos šalių filmų festivalį, kuris vyks kitą rudenį.

Diskusijų klubas prasidėjo apie Baltijos šalių kiną, kurį vedė  garsi kino kritikė Joyce Kulhawik, gavusi Emmy apdovanojimą ir gerai žinoma Bostono kino megėjų tarpe. Kita diskusijų tema buvo pokario memuarai, o diskusijų ciklą užbaigė Dr. Latherina Pukinsis paskaita “100 Years a Nation, So Many More in Song”. Vienas svečias iš Niujorko pakomentavo, kad šios diskusijos renginį perkėlė į visai kitą intelektualinį lygmenį, ir kad tikrai buvo įdomu ir verta sudalyvauti.

Visų Baltijos šalių ambasadorių diskusiją tęsė svečiai, pakviesti skaityti paskaitas. Nobelio premijos laureatas, Jeilio universiteto profesorius, ekonomistas Robertas J. Shiller skaitė paskaitą “American Dream and European Dream”. Tačiau populiariausias reginys buvo Baltijos šalių chorų ir šokių kolektyvų koncertas, kuriame dalyvavo latvių ir lietuvių chorai, folklorinės grupės, bei pasirodė mažieji estų, latvių ir lietuvių šeštadieninių mokyklų šokėjai ir dainorėliai. Šis renginys pritraukė virš 600 žiūrovų, kurie sunkiai betilpo į erdvią koncertų salę. Visi svečiai mėgavosi tris valandas trukusia muzikine programa, kurią meistriškai paruošė profesionali latvių chorvedė Krisite Skare.

Šimtmečio šventę vainikavo iškilmingas ir prabangus Gala banketas. Kokteilių vakarėlio metu  svečiams buvo paruošta muzikinė programa, o juos linksmino vietinės daininkės Epp Sonin, Danute Mileika, Maryte Bizinkauskas,  kurioms pritarė pianistai Edmundas Minkštimas (Lietuva) ir Hando Nahkur (Estija). Taip pat grojo Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras iš Lietuvos, kuriam dirigavo prof. ir orkestro įkūrėjas D.Katkus. Sakydama sveikinimo kalbą, šventės organizacinio komiteto vadovė ir Naujosios Anglijos apygardos lietuvių bendruomenės prezidentė Dr. Regina Balčaitienė padėkojo visiems trims ambasadoriams bei kitiems garbės svečiams ir remėjams už jų dalyvavimą bei šio istorinio renginio parėmimą. Svečiai džiugavo, jog šis Gala pobūvis buvo pats didžiausias ir iškilmingiausias nuo nepriklausomybės paskelbimo.

Šimtmečio šventės renginys buvo unikalus ir tuo, kad pirmą kartą buvo sudaryta programa skirta jauniausiems renginio dalyviams. Vaikų programoje buvo nuotaikingas ir linksmas lėlių teatras, kuriame vaidino kūrybingoji ir išradingoji Indrė Mineikienė (Pasakų namelis), vaikučiai taip pat džiugiai dalyvavo dailės pamokėlėse, kurias vedė Los Angeles gyvenantis dailininkas Rolandas Dabrukas. Jis taip pat vaidino ir Mėlynąjį Briedį spektakliuke “Zooliday Extravaganza”.

Sekmadienio programa persikėlė į lietuvių Šv. Petro bažnyčią pietų Bostone, prasidėjusi katalikiškomis Šv. Mišiomis, kurias iškilmingai laikė trys kunigai, o jose giedojo “Laisvės” choras iš Filadelfijos. Po mišių grojo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas meno vadovo ir vyr. dirigento Modesto Barkausko. Vėliau vyko ekumeninės pamaldos, kurias vedė trijų skirtingų krikščionių denominacijų šventikai. Pamaldas giesme pradėjo  Epp Sonin. Tėvas Peter De Fazio, Šv. Petro parapijos administratorius, pasveikino visus susirinkusius. Visi buvo pakviesti sugiedoti “Now Thank We All Our God” keturiomis kalbomis vienu metu. Šias pamaldas organizavo Dr. Aldona Lingertaitienė. Jų metu buvo skaitoma Biblija, o tarp skaitinių buvo atliekami muzikiniai kūriniai. Skaitinius skaitė šventikai Rev. Uudo Tari ir Rev. Igor Safins savo kalbomis, o vertimai buvo pateikti šiam renginiui skirtoje programėlėje. Muzikiniuose intarpuose skambėjo  Epp Sonin, Danute Mileika, Maryte Bizinkauskas atliekamos giesmės, o joms akomponavo Silvia Padegs Grendze, Artur Jansons, George Juris Kenins, Ilona Kudina, ir Daiva Navickas. Po ekumeninių pamaldų visi buvo pakviesti skaniems Baltų pietums, kur buvo patiekta trijų šalių patiekalų – estų, latvių ir lietuvių. Lietuvių maistą ruošė Bostono Lietuvos piliečių klubo virtuvė, o latvių ir estų patiekalus paruošė latvių ir lietuvių savanoriai, kurių buvo virš penkiasdešimt.

Sekmadienio popietę svečiai buvo pakviesti pasigrožėti Samuelio Bako meno darbais Pucker galerijoje. Samuelis Bakas – pasaulinio garso šiuolaikinis tapytojas, Antrojo Pasaulinio karo metais išgyvenęs Vilniaus Geto žiaurumus. Samuelio karjera prasidėjo kai jam tebuvo devyneri, Panerių žydų gete. Jo pirmieji darbai buvo nupaišyti pieštuku. Samuelio darbai buvo eksponuojami 1943-iais metais bendroje žydų menininkų parodoje. Meno paroda buvo vilties dėl geresnės ateities simbolis. 1948-ais metais, Samuelis Bakas emigravo į naujai įkurtą Izraelio respubliką. 1956-1959 jis studijavo menus Ecole des Beaux-Arts mokykloje Paryžiuje. Vėliau menininkas gyveno Italijoje, Izraelyje, JAV, Prancūzijoje ir Šveicarijoje. Nuo 1993-ųjų, Samuelis Bakas gyvena ir kuria Bostone, JAV. Jis yra dalyvavęs daugiau nei 60 parodų visame pasaulyje. Gaono muziejus Vilniuje turi 60 darbų kolekciją iš ankstyvojo dailininko periodo. 2001-iasiais Samuelis Bakas padovanojo muziejui 37 paveikslus. Jo kiti darbai netrukus iškeliaus iš JAV ir taps nuolatinės Samuelio Bako muziejaus Vilniuje ekspozicijos dalimi. Šimtmečio šventės metu buvo įraštytas interviu su lietuviu, gerb. Samueliu Baku, kurį galite pasižiūrėti renginio svetainėje www.balticboston.com.

Daugelis žmonių džiaugėsi galimybe dalyvauti Šimtmečio šventės renginiuose Bostone. Kai kurie svečiai sakė, kad pakili šventinė nuotaika ir džiaugsmas jiems priminė jausmus, išgyventus 1990-aisiais. Bostono miestas taip pat paruošė puikią dovaną Baltijos šalių bendruomenėms – tris dienas Bostono miesto Rotušės aikštėje plėvesavo iškeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos, tokiu būdu pasveikinant ir pagerbiant visas tris valstybes.

Ši nuostabi šventė nebūtų įvykusi be dosnaus Lietuvos, Latvijos, Estijos vyriausybių rėmimo, bendruomenių narių aukų ir dosnios organizacijų paramos  – Lietuvos kultūros tarybos, Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro, Amerikos Tautininikų sąjungos, Latvijos ambasados, Amerikos Baltijos laisvės fondo, latvių kultūros palikimo fondo, Amerikos lietuvių bendruomenės,  Lietuvių fondo, TAUPOS lietuvių kredito unijos, Pietų Bostono Lietuvos piliečių klubo, Amerikos estų nacionalinės tarybos, ponios Gražinos Liutaud, Dr. Reginos Balčaitienės, ponios Epp Sonin, ir kitų.

Didelis ačiū organizaciniam komitetui už jų sunkų tris metus trukusį darbą, planuojant šią Amerikos lietuviams, latviams ir estams bei jų svečiams įsimintiną šventę. Esame be galo dėkingi vienai svarbiausių mūsų renginio remėjų, organizacinio komiteto pirmininkei, Naujosios Anglijos apygardos prezidentei Dr. Reginai Balčaitienei, kurios neišsenkama energija, neprilygstantys organizaciniai gebėjimai ir teigiamas požiūris įkvėpė komitetą ir kurios dėka įvyko ši šventė. Dėkojame už nuostabią šimtmečio šventę, kuri ilgai išliks žmonių atmintyje!

Šimtmečio šventės renginiai yra aprašyti renginių knygoje Baltic Centennial Boston 2018, kurią parengė profisionali dizainerė iš Bostono, Rita Štuopis. Visas renginio nuotraukas  galite rasti svetainėje www.balticboston.com, kurią profesionaliai sukūrė ir tvarko tinklalapių dizaineris, Rod Ailando prof. Povilas Mečys. Galite apsilankyti šioje svetainėje ir palikti savo komentarus apie renginį.  Nuotraukos - Mindaugo Kavaliausko, profesionalaus fotografo ir fotografijos kuratoriaus iš Lietuvos.

 

Straipsnio autorė - Živilė Symeonidis.  /New Hampshire. JAV/

Muziejuje – spalvingi siuvinėti paveikslai
Cook apskritis nori apmokestinti automobilių staty...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
2019 sausio 19, Šeštadienis