AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Atsisveikinome su „Lietuvos vyčių“ organizacijos veikėju Robertu Stasiu Borisu

Atsisveikinome su  „Lietuvos vyčių“ organizacijos veikėju Robertu Stasiu Borisu

Atsisveikinome su  „Lietuvos vyčių“ organizacijos veikėju Robertu Stasiu Borisu

Mirtis – tai slenkstis, bet ne pabaiga,

Brangiausi žmonės ima ir palieka.

Tačiau nuo jų nusidriekia šviesa

Ir atminty gyva išlieka...

Po sunkios ligos š. m. kovo 17 d., penktadienį, sulaukęs 86 metų amžiaus, akis amžinai užmerkė  „Lietuvos vyčių“ organizacijos veikėjas ir buvusios Šv. Antano parapijos Detroite, MI, pastoracinės tarybos vicepirmininkas Robertas Stasys Borisas. Laidotuvėmis rūpinosi Yolanda Zaparackienė, Val S. Bauža laidotuvių koplyčios direktorė. Jai talkino jos vyras garbės konsulas Detroite, MI, Algis Zaparackas. Atsisveikinimas su velionio palaikais, kurie buvo atskraidinti iš Fort Lauderdale, Florida, ir gedulingos šv. Mišios vyko šeštadienį, balandžio 22 d., Dievo Apvaizdos lietuvių bažnyčioje Southfielde, MI.

Bažnyčios prieangyje ant lietuvišku raštu išaustos staltiesės buvo išdėstytos R. S. Boriso nuotraukos, įvairūs straipsniai apie jį ir jo veiklą, buvusio „Aid to Lithuania, Inc.“ padalinio metraščiai (1990–2008), žvakutės, Vytis, Rūpintojėlis, koplytstulpis ir juosta su užrašu „1913 – Lietuvos Vyčiai – 2013“. Prieš altorių ant stalo buvo užtiesta lininė staltiesė, juosta su užrašu  „Knights of Lithuania – 1993“ ir padėta urna su velionio pelenais. Prie jos – R. S. Boriso nuotrauka, žvakutė, rožinis, krištolinė širdelė, Vytis, raudonų ir baltų rožių puokštė.

R. S. Borisas buvo švelnaus būdo, ramus, į Dievą tikintis asmuo. Jis buvo malonus, geros širdies ir draugiškas. Robertas buvo uolus ilgametis (daugiau nei 60 metų) Šv. Antano lietuvių parapijos parapijietis. Jis visuomet aktyviai prisidėjo prie parapijos veiklos, rėmė lietuviškus renginius, minėjimus, labdaros organizacijas ir lietuviškas radijo programas.  R. S. Borisas aktyviai reiškėsi ir „Lietuvos vyčių“ organizacijoje. Jis buvo trečios kartos Amerikos lietuvis. Robertas gimė 1930 m. balandžio 19 d. Detroite, MI. Jo tėvai – Amelia Ramonas ir Stasys J. Borisas (Barysas). Roberto seneliai Morta ir Mykolas Borisai buvo kilę iš Onuškių Trakų raj., o seneliai iš mamos pusės Barbora ir Dominykas Ramonai – iš Skaistgirio Joniškio raj.

R. S. Borisas augo ir mokėsi Detroite. Jis lankė Šv. Antano Romos katalikų pradžios mokyklą, kurioje tuo metu mokytojavo vienuolės pranciškietės iš Pittsburgo, PA. Dvejus metus jis mokėsi Švenčiausios Jėzaus Širdies seminarijos gimnazijoje ir 1947 m. baigė Holy Redeemer gimnaziją Detroite. Šešerius metus studijavo Detroito jėzuitų universitete, kur įgijo bakalauro laipsnį. Jis dar mokėsi Transporto eismo ir transportavimo kolegijoje. R. S. Borisas savo karjerą pradėjo dirbdamas „Short Freight Lines“, „Ryder Truck Lines“ ir buvo prekybos viceprezidentu „Earl C. Smith, Inc.“  bendrovėje, iš kurios 1990 m. išėjo į pensiją.

Nuo pat jaunystės aktyvus katalikiškoje veikloje R. S. Borisas aktyviai reiškėsi ir Šv. Antano lietuvių bažnyčios bei parapijos gyvenime. Jis patarnavo mišioms, rinko aukas, buvo katekizmo mokytoju ir parapijos tarybos vicepirmininku. Kai Detroito arkidiecezija paskelbė apie Šv. Antano bažnyčios ir 50 kitų veikiančių vietinių bažnyčių uždarymą, R. S. Borisas vadovavo parapijiečių grupei, kuri susitikdavo ir posėdžiavo su arkidiecezijos pareigūnais. Pasitarimai buvo sėkmingi, ir Šv. Antano bažnyčia veikė dar 30 metų.

1948 m. Robertas įsijungė į „Lietuvos vyčių“ organizacijos veiklą. Jis pirmininkavo 102-ajai kuopai nuo 1951 iki 1956 m., dalyvavo „Lietuvos vyčių“ chore, buvo aktyvus šokių grupės šokėjas ir režisavo kelis spektaklius, iš kurių įsimintiniausias – „Behold the Man“, Kristaus kančios vaidinimas. 1960 m. R. S. Borisas buvo išrinktas „Lietuvos vyčių“ centro valdybos pirmininku ir tas pareigas ėjo trejus metus. 1965 m. jam buvo suteikta garbės narystė.

Pokario metais R. S. Borisas vadovavo komitetui, kuris rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių šalpa. Šis komitetas padėjo įsikurti Amerikoje daugiau nei 400 lietuvių šeimų. 1990 m. buvo įkurtas „Lietuvos vyčių“  padalinys „Pagalba Lietuvai“ („Aid to Lithuania, Inc.“). Šis labdaringas padalinys rūpinosi medicininės ir humanitarinės šalpos teikimu Lietuvai. Daug pastangų įdėta siekiant įkurti modernią katalikišką ligoninę Lietuvoje. Siųsta vaistų, aparatūros, įrangos, patalynės ligoninėms, antklodžių, drabužių ir kt. Per 9 metus šis padalinys surinko 579 000 dol.  aukų finansuoti 55 mln. dol. vertės vaistų ir medikamentų pasiuntimą 68-iuose  40 pėdų ilgio talpintuvuose kartu su 50 000 dol. pinigine auka beturčių sriubos virtuvėms, vaikų centrams ir senelių prieglaudoms.

Lietuvių kilmės amerikietis George Perles, buvęs Michigano valstijos universiteto vyr. futbolo treneris, pasiūlė Robertui padėti organizuoti golfo turnyrą ir šio renginio pelną skirti „Pagalbai Lietuvai“. Vyko keturi sėkmingi metiniai golfo turnyrai, iš kurių gauta daugiau nei 65 000 dol. pelno. Kartu su „Mercy International Health Services“ Robertas padėjo surengti kelis seminarus, siekiant  pertvarkyti sveikatos apsaugą Lietuvoje. Jis palaikė ryšius su „Catholic Medical Mission Board“ New Yorke, NY, ir „Pharmacists Without Borders“ Prancūzijoje. Tai organizacijos, kurios paaukojo įvairių vaistų Lietuvai už kelis milijonus dolerių.  

R. S. Borisas organizavo keturias ekskursijas į Lietuvą, kurių įsimintiniausia buvo 1993 m., kai Lietuvoje lankėsi Šventasis Tėvas Jonas Paulius II. Šioje išvykoje dalyvavo  daugiau nei 150 lietuvių iš Amerikos.

Nuo 1999 iki 2008 m. iš R. S. Boriso pareigas perėmė dabartinė „Lietuvos vyčių“ organizacijos garbės narė, centro valdybos pirmininkė Regina Juškaitė-Švobienė.

Taip pat R. S. Borisas įsteigė „Lietuvos vyčių“ padalinį, Šv. Kazimiero gildiją (St. Casimir's Guild), kuri gausiai rėmė ir dabar remia Popiežinę Šv. Kazimiero lietuvių kolegiją Romoje.

R. S. Borisas už nuopelnus Lietuvai Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu, Pasaulio lietuvių katalikų bendrijos valdybos – Lietuvio kataliko visuomenininko premija, „Lietuvos vyčių“ Vidurio Amerikos apygardos – „Lietuvos vyčių“ pasižymėjusio žmogaus premija. R. S. Borisas liko „Pagalbos Lietuvai“ direktorių tarybos kopirmininku. Už nuopelnus „Lietuvos vyčių“ organizacijai ir Lietuvai 2000 m. per „Lietuvos vyčių“ metinį visuotinį narių suvažiavimą, kuris vyko Los Angeles, California, R. S. Borisas tuomečio Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

R. S. Borisas buvo Lietuvių katalikų religinės šalpos direktorių tarybose. Šie jo gyvenimo faktai liudija lietuvio pasiryžimą išlaikyti katalikybę, lietuvybę ir norą padėti Lietuvos žmonėms.

Robertas mėgo skaityti, keliauti, pasakoti visiems apie savo lietuviškas šaknis ir Lietuvą, jis visada buvo pasirengęs ištiesti pagalbos ranką, niekada neatsisakydavo jokio darbelio ar užduoties. Robertui patiko vaišinti kitus (dvasiškius, pasauliečius iš Lietuvos), mėgo dainuoti, klasikinę muziką, lankytis operos teatre. Jis turėjo gerą humoro jausmą, visuomet šypsodavosi žmonėms ir negailėdavo gerų žodžių. Drąsiai galima sakyti, kad Robertas tikrai nuoširdžiai gerbė ir mylėjo visus!

***

Prieš prasidedant šv. Mišioms šių eilučių autorė perskaitė R. S. Borisui skirtą nekrologą. Gedulingų šv. Mišių pagrindinis celebrantas buvo geras Roberto bičiulis kun. George Hazleris. Jam asistavo Dievo Apvaizdos parapijos klebonas kun. Gintaras Antanas Jonikas, o Doug Komer Mišioms patarnavo, Šventąjį Raštą skaitė R. S. Boriso giminaičiai. Aukas prie altoriaus nešė „Lietuvos vyčių“ 102-osios kuopos narės Theresa Stasiulaitis-Shea ir Patricia Zyren. Mišių metu vargonavo ir giedojo Rita Giedraitienė. Buvo giedota „Marija, Marija“, „Štai esu čia“ („Here I am, Lord“). Šv. Mišių pabaigoje visų dalyvių buvo sugiedota „Tautiška giesmė“. Po religinių apeigų bažnyčioje dar nuskambėjo „Kaip grįžtančius namo paukščius“ ir „Remember Me“.

Po to urna su R. S. Boriso palaikais buvo nuvežta į Šv. Kryžiaus kapines, kur kun. G. Hazleris atliko paskutines religines apeigas.  Buvo sukalbėtos maldos, pašventinta urna. Laidotuvių dalyviai ant urnos padėjo po, šių eilučių autorė ant sarkofago pabarstė Roberto jai atsiųstą saujelę  gintaro gabalėlių. Sarkofagą nuleidus į duobę, laidotuvių dalyviai ant jo pabėrė žemių.

Gedulingi pietūs vyko italų restorane „Roman Village“. R. S. Boriso giminės, draugai ir Lietuvos vyčiai pabendravo, prisiminė šį svarbų mūsų gyvenime žmogų.  

Užuojautas atsiuntė Vilniaus arkivyskupijos kardinolas Juozas Audrys Bačkis, Vilniaus metropolitas arkivyskupas Gintaras Grušas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Lietuvos vyskupų  konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams Edmundas J. Putrimas, „Lietuvos vyčių“ centro valdybos dvasios vadas prelatas, dr. garbės narys kun. Juozas Anderlonis, Centro valdybos pirmininkė Regina Juškaitė-Švobienė ir Centro valdybos nariai. Užuojautą išreiškė ir „Lietuvos vyčių“  vidurio centro valdyba bei nariai, 102-osios kuopos nariai. Užuojautos gautos iš Dievo Apvaizdos parapijos tarybos, Detroito Lietuvos konsulato, JAV lietuvių bendruomenės Detroito skyriaus, Detroito lietuvių jaunimo organizacijos „Ateitis“, Detroito skautų, Dukterų draugijos Detroito skyriaus ir Detroito „Lietuviškų melodijų“ radijo programos redaktoriaus bei pranešėjų.

Mielas ir brangus Robertai, pasiilgsime Tavęs, Tavo geros širdies, ramaus būdo bei šypsenos. Prisiminkime mūsų didį Lietuvos sūnų, „Lietuvos vyčių“ organizacijos veikėją R. S. Borisą žodžiais: „Tavo gyvenimas pradingo kaip pavasario žiedai po audros, Tavo šypsena, meilė ir išmintis buvo vaisinga daugybę metų. Tavo linksma, skaidri siela gyvens Kristuje amžinai.“ Ilsėkis ramybėje, brangus drauge Robertai Borisai! Tegul ši žemelė Tau būna lengva.

Su nuoširdžiausia pagarba ir meile –

Regina Juškaitė-Švobienė,

„Lietuvos vyčių“ centro valdybos pirmininkė ir garbės narė

Čikagos lituanistinė mokykla ruošiasi 2017–2018 mo...
Kasmetinė prekyba augalais Oak Parko oranžerijoje
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
2017 rugsėjo 22, Penktadienis