AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

Apie atlaidus Čedasuose, baltus angeliukus ir poeziją

Apie atlaidus Čedasuose, baltus angeliukus ir poeziją

Išėjau. Kiek pavėlavau. Grįžtu namo. Vėl man siausdamos apie kojas zuja dulkės, vėl matau saulėgražas, vėl gandras raito gyvatę, o apyniai vis dar juokiasi, net jiems garbanos krenta. Matau, sėdi ant prieklėčio mama ir ant jos veido jokios ašaros. O skilęs akmuo nuo motinos sielvarto jau seniai sugijęs.

Liudas Dovydėnas

 

     Žarstė vasaros auksą saulė...  Miestelyje jautėsi šventinės nuotaikos. Į Čedasų bažnyčią (Rokiškio r.) skubėjo žmonės. Jie šnekučiavosi, lankė artimųjų kapus. Tą sekmadienį vyko Šv. apaštalų Petro ir Povilo tituliniai atlaidai. Iš žmonių veidų dvelkė pakili nuotaika, tvyrojo dvasinė ramybė.

     Šv. Mišias aukojo Troškūnų Švč. Trejybės parapijos ( Anykščių r.) kunigas Aurelijus Simonaitis ir Kazliškio Švč. Mergelės Marijos ( Rokiškio r.) kunigas Povilas Juozėnas, giesmėmis atlaidus praturtino Rokiškio Šv. Mato evangelisto parapijos Sumos choro giesmininkai ( vadovas, vargonininkas Justinas Šapola).

     Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos (LKRS) Rokiškio skyriaus nariai bendradarbiauja su klebonu kun. Virginijumi Šimukėnu., leidžiant trijų parapijų (Suvainiškio, Čedasų ir Žiobiškio; Rokiškio r.) laikraštuką „Liepsnelė.“ Leidinyje spausdinama kūrėjų poezija, esė, miniatiūros.

     Šiais metais LKRS Rokiškio  nariai įgyvendina projektą „Lietuva mano širdyje“, skirtą Pasaulio lietuvių metams. Projekto gijos nusitiesė ir į Čedasus. Kūrybinės organizacijos narės po titulinių atlaidų skaitė savo kūrybą apie Lietuvą, laiką, meilę gimtąjį kraštą, tėvų namus. Literatė Gražina Pitrėnienė literatūrinius skaitymus   paįvairino aukštaitiška tarme. Iš Čedasų krašto kilusi pedagogė, LKRS Rokiškio skyriaus narė Jolanta Augulienė šiais metais švenčia prasmingą gyvenimo sukaktį. Ją gražaus jubiliejaus proga sveikino klebonas kun. V. Šimukėnas, Čedasų bendruomenės narė Gražina Švanienė, LKRS Rokiškio skyriaus nariai. Klebonas kun. V. Šimukėnas literatėms padovanojo po baltą kaip sniegas angeliuką. Tų baltų angelų dvasia tikriausiai gyvena Gražinos ir Gintaro Švanių širdyse, nes jie labai geranoriškai savo darbais prisidėjo, kad šventė bažnyčioje praeitų kuo prasmingiau. G. Švanys šiuo metu yra Čedasų bendruomenės pirmininkas. Nuo tokių žmonių veiklų ir entuziazmo gyventi vietiniams žmonėms lengviau, šviesiau, prasmingiau... Straipsnio autorė visiems perdavė linkėjimus nuo kadenciją baigusio mero Antano Vagonio, gero LKRS Rokiškio skyriaus narių bičiulio, tuo metu viešėjusio Lenkijoje ir dalyvavusio Liublino aikštėje Unijos pasirašymo šventėje „Nuo Unijos iki Europos sąjungos“, o kadenciją baigęs vicemeras Egidijus Vilimas, dėkojo literatėms ir kvietė liepos mėnesį apsilankyti jo sodyboje ir dalyvauti  jau antrus metus organizuojamuose literatūriniuose skaitymuose. Karšta vasara kūrėjams tikriausiai padovanos dar daug naujų literatūrinių tekstų, o skaitytojams siunčiame pluoštelį LKRS Rokiškio skyriaus narių kūrybos. Tai projekto „Lietuva mano širdyje“ tęsinys.

   Reda Kiselytė

Jolanta Augulienė

Mano turtai

 

Upelis, miškas, motinos kalba,

Žaliuoja pievos, tolumon ištįsę.

Čia mano kraštas, mano Lietuva.

Myliu šią žemę, kiek aprėpiu,– visą.

 

Man gera, kai pavasariais žaliais

Padangėj sklando dainos vyturėlio

Arba tyliais birželio vakarais

Ramybę skrodžia giesmės lakštingėlės.

 

Kas pasakys, kad nieko neturiu,

Kad turtų susikrauti aš nemoku?

Labai turtinga, patikėkite, esu,

Kol savo žemėje gimtojoj stoviu.

 

Krūtinėj saugau priesakus šventus

Mylėt ir gerbti savo gimtą šalį.

Nešuosi Žalgirį ir karžygius drąsius...

Argi tą turtą kas atimti gali?




Jolanta Juodinytė

                                        ***

Pamiršom, kaip girgžda pavargusi šulinio svirtis,

Kaip aidi papieviais skambi šienapjūtės daina,

Kaip virsteli durys kamaron, o duonkepis šiltas

Priglaudžia senolį ir vaiką vėlai vakare.

 

Mums pilkas betonas atstoja medinį sienoją, 

O garso takelis – melodijas kaimo senas.

Ištroškę komforto miške pailsėt nebegalim 

Ir duoną lentynose randam, ir perkam svajones visas.

 

Ir jau tik muziejuj ant sienos mums bekaba kryžius,

Lovatiesės, rankšluosčiai, dar ta skarelė marga...

Jau firminiais batais mes avim seniai, nebe vyžom,

O šildo centrinis. Užgeso trobose ugnelė šventoji gyva.

 

Tik kartais, ak, kartais jazmino pratrūkęs siautimas

Ar miesto turgely suvirpus bijūno varsa 

Dar primena tolimą tolimą baltą takelį,

Takažolių kiemą, nubertą birželio rasa.

 

Danutė Mažeikienė

Čia vaikystės žemė

 

Čia namai namučiai. Čia vaikystės žemė.

Čia tėvų, senolių, protėvių kapai.

Ar seniai sušvito prieblandos sutemę,

Ar seniai, žemele, vėl sava tapai?

 

Tave nuolat mindė sunkios priešų kojos.

Tave girdė kraujo upėmis, deja.

Lietuva, kiek amžių visa tai kartojos, 

Kaip gi Tu ištvėrei, vėjų lelija?

 

Iš tavęs ateinam. Į tave sugrįžtam.

Be pasirinkimo – norime ar ne.

Virš savęs pakilti nebeturim ryžto,

Vaikštome randuota tavo krūtine.

 

Tavojo gerumo neapglėbsiu rankom,

Širdimi bandau vis skaudžiai atvira.

Tau esu dėkinga ir man to užtenka –

Jausmas nemeluotas, ašara tikra.

 

Čia vaikystės žemė. Čia namai namučiai.

Čia žolė žalesnė ir dangus arčiau.

Tegu lyja lietūs. Tegu vėjai pučia.

Gražesnės po saule niekur nemačiau.

 

Irena Varnienė    

Tėviškėje

 

Pušų viršūnės debesį užkliudė –

Sidabro gijom pliaupė jis

Į karštą žemę, gelsvą žolę,

Sugėrė godžiai jį kvietys.



O saulė juokėsi virš girios,

Byrėjo aukso spinduliai,

Jie šoko tango, smagiai žaidė

Su žėrinčiais vandens krislais.

 

Dangų apglėbė Vaivos juosta

Virš pievos žydinčios margai.

Į baltą miglą grimzdo kaimas,

Ir smuikais čirpino žiogai.

 

Gražina Pitrėnienė

          * * *

Sugrįžtu vėl prie vaikystės upės.

Senasis lieptas rymo nutašytas.

Pakrančių ajeruose laumžirgiai sutūpę.

Boluoja nuo rūkų pakirdęs rytas.

 

Čia netoliese stovi mūsų gryčia.

Mes prie pat upės, mes su ja gyvenom.

Kasas pamerkę vandenin žilvičiai,

Kaip gaila, kad ir jie paseno.

 

O sietuvoj lydekos plaukia.

Matau, kaip gano aukšlių būrį.

Sukrykščia antys virš palaukės.

Nuo pat vaikystės upė mus užbūrė.

 

Paupio takeliais kojos pačios neša.

Mums upė buvo kaip šventovė.

Mylimus vardus pakrantės smėly rašėm,

Šalta banga juos greit nuplovė.

 

Per naktį čia baltom lelijom lijo.

Vanduo visai nebuvo šaltas.

Šaknim lelijos stovi susiviję.

Vanduo skalauja akmenėlį baltą.

 

Basa įbrisiu aš į vandenį ledinį,

Kai už žalių miškų diena nekrykštaus.

Žinau – išplauks vėl vakare undinės.

Ir šoks vėl pievoje tarp vingiorykščių.

 

Su sena valtele tolyn išplauksiu.

Ir drieksis vandeniu žali laumių plaukai.

Ir kuždės man tyliai ajerai į ausį:

- Jūs buvote upės vaikai...

 

Vida Papaurėlienė

Ilgesys

 

Erdvės kiek daug... Kaip ją aprėpt

Prie balto vieškelio palaukėj?

Vyšnia  pražydus laukia dar, 

Ir kraujo balsas vėlei šaukia...

 

Ilgėsies  balzganų rytų, 

Kai nerimas išbraido pievas, 

O šiandien bus širdy jauku – 

Tu jausies tėviškėj ne vienas.



Sakyk, sakyk, gimtine, man, 

Kaip metų bėgsmą sustabdyti

Ir kaip jaunystės dainą nešt, 

Savoj širdy augint, brandinti?

 

O ilgesys – ligi dangaus...

Dar bičių dūzgesį girdėsi...

Ir kryžius rymantis švytės,

Kai šauks vidurdienis pavėsį.

 

Ir meile dvelks... Stebuklas vyks, 

Ir tu išgirsi skambant  LAIKĄ...

Kaip PAKYLĖJIME –šviesu...

Čia meilės   versmės neišsenka.



Reda Kiselytė

Lietuvos širdis

 

   Dažnai  aplankau Vilnių. Mąstau apie jį, jaučiu jo alsavimą. Neaplenkiu Vilniaus arkikatedros bazilikos -  Lietuvos širdies.

   Einu. Vėjas glamonėja mano skruostus, atsiųsdamas griausmingus varpinės bokšto dūžių garsus. Už minutės, kitos nuo Gedimino pilies, skrajūnas vėjas atneša pučiamųjų orkestro aidą. Nepaprasta didybė!



Rokiškis – antroji Lietuva

 

   Dailiai iškarpyti Lietuvos žemėlapio kontūrai. Įsisupęs į Lietuvos glėbio šiaurinę dalį, driekiasi Rokiškio kraštas. Jo kontūrai žemėlapyje panašūs į Lietuvos kontūrus... Rokiškis – antroji Lietuva... Čia mano gyvenimas...

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           

Atsakymai

 

   Koks šiandien Rokiškio veidas? Gal jis verkia , dejuoja? Gal džiūgauja? Atsakymai gyvena mūsų darbuose, mūsų širdyse...



Osvaldo Papaurėlio nuotr. Po literatūrinių skaitymų „Lietuva mano širdyje“: LKRS Rokiškio skyriaus narė Gražina Pitrėnienė, klebonas kun. Virginijus Šimukėnas, skyriaus narės Vida Papaurėlienė, Reda Kiselytė, Jolanta Juodinytė ir  Jolanta Augulienė.



Osvaldo Papaurėlio nuotr. Literatės Jolantos Augulienės tėvų sodyboje. Prie klevo poetiškos sielos...

 















Įteikta Zenono Rekašiaus stipendija
Prel. Juozo Prunskio premijos – jaunosioms skautėm...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
Antradienis, 19 Lapkritis 2019