AL naujienos

Amerikos lietuvių dienoraštis

2016 metų vasara Amerikoje

2016 metų vasara Amerikoje

Horseshoe Bend, Arizona

 

2016 m. vasara – naujų patirčių, iššūkių, pažinčių ir nuotykių kupina vasara Amerikoje. Vieną lietingą rudens dieną aš ir mano draugė Vaidilė buvome pakeliui namo iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir praeidamos pamatėme gausybę plakatų, reklamuojančių studentų programą „Work&Travel“. Pajuokavome, koks didelis nuotykis būtų joje dalyvauti. Kiek pasvarsčiusios, nusprendėme užsiregistruoti programoje „Work&Travel“. Per kelis mėnesius susitvarkėme dokumentus, susiradome darbą, gyvenamąją vietą ir gegužės 20-ąją iškeliavome į Bostoną.

Kelionė buvo labai ilga ir tai buvo mano pirmasis skrydis lėktuvu. Į Bostoną atskridome vidurdienį ir jau oro uoste prasidėjo mūsų nuotykiai. Vėlavo bagažas, nespėjome į autobusą ir turėjome praleisti naktį Bostone. Kitą dieną mūsų laukė dar 2 valandos autobusu į Cape Cod – kyšulį pietryčių Masačiusetse. Tai turistų pamėgta vieta vasaros metu, kur turizmo sezonas trunka nuo Memorial Day iki Labour Day. Cape Cod garsėja žvejyba, Cape Cod beisbolo lyga, išskirtiniu miesteliu Provincetown ir gretimai esančia Nantucket sala.

Po 2 valandų kelionės autobusu atvykome į Barnstable autobusų stotį netoli Hyannis miestelio, kur jau laukė mūsų naujoji darbdavė Stephanie. Po trumpo pokalbio ir pasisveikinimo ji mus nuvežė į mūsų namus vasarai miestelyje Harwich Port. Buvome labai maloniai nustebintos. Vasarą gyvenome vienoje iš Cape Cod beisbolo lygos šeimų. Tomas ir Ashby – naujieji mūsų šeimininkai, vasarą apgyvendinantys Stephanie darbuotojus ir kelis „Harwich Mariners“ komandos žaidėjus. Šie namai buvo išskirtiniai tuo, kad skyrėsi nuo tradicinių amerikietiškų namų – tai ferma ir didelis namas, dar kitaip pramintas „Funnie Farm“, kas yra labai neįprasta Cape Cod gyventojams. Gyvenimas šiuose namuose buvo iššūkis ir didelė patirtis, nes reikėjo gyventi su daugybe žmonių. Mums pasisekė, kad turėjome galimybę būti su šiais žmonėmis, nes sužinojome daug dalykų apie kasdienį amerikiečių gyvenimą, patiekalus ir įpročius, susiradome naujų draugų.

Gegužės 20-oji buvo mūsų pirma darbo diena jaukiame viešbutyje „Inn On The Beach“ Atlanto vandenyno pakrantėje. Mes dirbome kambarinėmis, o į darbą važinėjome dviračiais. Po kurio laiko susiradome antrą darbo vietą – kavinukėje „Perks Coffe Shop“. Dirbome beveik keturis mėnesius. Rugsėjį turėjome 20 dienų pakeliauti ir pamatyti Ameriką. Kelionę pradėjome planuoti dar liepos mėnesį ir nekantriai laukėme tos dienos.

Mūsų kelionė prasidėjo rugsėjo 10 d. ir pirmoji stotelė buvo Bostonas. Bostone praleidome dvi dienas, aplankėme parką, visas pagrindines miesto centro gatves. Labiausiai mus sužavėjo Bostono miesto švara ir tai, kad jame išlikę daug XVIII a. pastatų. Po dviejų dienų, praleistų Bostone, autobusu važiavome į Niujorką. Niujorkas! Sunku apsakyti įspūdžius, pirmą kartą jį aplankius. Tai didžiausias Amerikos miestas ir jos širdis. Masė žmonių, gausybė turistų, renginių ir miesto triukšmas. Per porą praleistų dienų Niujorke aplankėme žymias vietas – Niujorko centrinį parką, Time Square, 9/11 Memorial, Top of the Rock Observation terasą, Metropolitan Museum of Art... Niujorke gyvenome indų šeimoje, nes nakvynės vietas rezervavomės per tinklalapį airbnb.

 

New York, New York

 

Rugsėjo 15 d. mūsų laukė skrydis į San Fransiską, su stotele Teksase. Štai čia ir vėl prasidėjo oro uosto nuotykiai. Nesulaukusios taksi ir turėdamos tik 45 minutes turėjome pasiekti oro uostą. Keliavome su kelioninėmis kuprinėmis, tad ankstų rugsėjo 15-osios rytą, pasiėmusios kuprines, bėgome Queens rajono gatvėmis La Guardia oro uosto link. Manėme, kad tikrai nespėsime, tačiau pakeliui pamatėme taksi ir pradėjome šaukti, kad sustotų. Važiuodamos taksi, sulaukėme skambučio iš oro uosto, kad mūsų lėktuvas išskrenda už 20 minučių! Per 10 minučių pasiekėme oro uostą ir suspėjome į lėktuvą. Po kelių valandų skrydžio nusileidome San Fransiske. Ir iš karto pradėjome juokauti – „San Fransisko raganos!“. Nakvynės vietą San Fransiske taip pat susiradome tinklalapyje airbnb, tačiau nė nenumanėme, kokie nuotykiai mūsų laukia.

San Fransiske turėjome praleisti 2 dienas ir 2 naktis, tuomet keliauti į Las Vegasą. Taigi, lėktuvui nusileidus San Fransisko oro uoste, nusprendėme pataupyti savo lėšas ir į gyvenamąją vietą nusigauti autobusu. Oro uosto „metro“ atvažiavome į San Fransisko priemiestį ir, susiradusios reikiamą autobuso stotelę, laukėme autobuso. Įlipusios į jį, pajutome įdėmius, kupinus susidomėjimo keleivių žvilgsnius. Visi autobuso keleiviai, išskyrus mus, buvo meksikiečių, indų, afrikiečių kilmės žmonės. O aš ir mano draugė tikrai išsiskyrėme iš minios. Baltaodės užsienietės – aš aukšta šviesiaplaukė, o mano draugė – violetiniais plaukais! Išlipusios reikiamoje stotelėje, pasitelkusios navigaciją judėjome mūsų gyvenamosios vietos link. Mums einant gatve, susidomėjimo ir nuostabos žvilgsniai nedingo, o pravažiuojančios gangsterių tipo mašinos net sustodavo... Pasijutome nesaugiai ir stengėmės kuo greičiau surasti reikiamą namą. Pasiekus tikslą netapo saugiau, nes pastatas buvo apleistas ir atrodė nejaukiai. Įžengusios vidun, sutikome tamsiaodį berniuką, kuris mums parodė mūsų laikinus namus. Kambarys atrodė tvarkingai, tai buvo gan netikėta po nejaukaus „pasivaikščiojimo“.

Tos pačios dienos vakare susiruošėme į miestą susitikti su Vaidilės (mano bendrakeleivės) drauge, gyvenančia netoli San Fransisko. Ji liko nustebinta mūsų pasirinktu nakvynės rajonu, tačiau mes negalėjome nuspėti, kur gyvensime, nežinojome San Fransisko rajonų, kuriuose nesaugu, didelis nusikalstamumas. Išsiaiškinome, kad esame kaimynystėje vieno pavojingiausių San Fransisko rajonų – Tenderloin. Šiame rajone klesti nusikalstamumas – gangsteriai, nusikalstamos grupuotės, narkotikai ir prostitucija. Buvome ir keistų įvykių liudininkės minėtame rajone – iš pravažiuojančio automobilio matėme musulmoną, ginkluotą plaktuku, besivejantį tamsiaodį vaikiną, ant šaligatvių miegančius gausybę benamių ir visur mėtėsi daiktai...

Per 2 dienas, praleistas San Fransiske, stengėmės nevaikščioti vakarais ir būti be galo atidžios. Tačiau nelabai malonūs nuotykiai dar nesibaigė. Tai nutiko paskutinę dieną San Fransiske. Vėlų vakarą su Uber grįžome į gyvenamąją vietą. Automobilis sustojo kitoje gatvės pusėje nei mūsų namo durys ir kai tik jis pajudėjo, mes išgirdome aštuonis šūvius. Tą pačią akimirką pradėjome bėgti durų link ir pro mus pralėkė apšaudyta mašina... Tai buvo įvykis, kurį su drauge prisiminsime visą gyvenimą. Net ir miegant naktimis girdėjosi šūviai ir riksmai gatvėse.

 

Golden Gate Bridge, San Francisco

 

Kitos dienos rytą sulaukėme taksi ir vykome į oro uostą pasitikti naujų nuotykių Las Vegase. Kai tik įlipome į taksi, vairuotojo pirmi žodžiai buvo: „Oh my God, girls, what are you doing in this neghborhood?! Thanks God, you are still alive...“ Džiaugiamės, kad viskas baigėsi gerai… Šis įvykis buvo pamoka ateičiai, kad  keliaujant svečiose šalyse būtinai reikia pasidomėti ne tik šalies istorija, papročiais, muziejais, lankytinomis vietomis, tačiau ir nesaugia aplinka.

Rugsėjo 18 d. nusileidome Las Vegase. Pirmas įspūdis – alinantis dykumos karštis. Šeimininkai, pas kuriuos apsistojome, buvo maloni brazilų šeima. Praleidome vieną dieną vaikštinėdamos Las Vegas Strip gatve ir pakilome į High Roller Wheel apžvalgos ratą. Įspūdis po dienos, praleistos Las Vegase, – sunkiai apsakomas. Mieste gausybė išskirtinių žmonių, pasirodymų, turistų, muzikantų. Tai miestas, atgimstantis naktį. Praleidus įspūdžių kupiną dieną Las Vegase, mūsų laukė 3 dienų turistinė kelionė į vakarų kanjonus.

 

Horseshoe Bend, Arizona

 

Linksmiausia prisiminus, kad turistinio autobusiuko, vežusio į kanjonus, gidas buvo japonas ir visi kiti keleiviai taip pat, todėl daugiau buvo šnekama japoniškai nei angliškai. Turo metu aplankėme garsųjį Grand Canyon nacionalinį parką, Bryce kanjoną, Zion nacionalinį parką, Antelope kanjoną, Nevados dykumą, Colorado upę, Horseshoe Bend kanjoną, Glen kanjoną, Lake Powell rezervatą... Tai buvo labai aktyvus ir įspūdžių kupinas turas. Per 3 dienas pamatėme beveik visas garsiausias vakarų pakrantės gamtos vietas. Turo metu sužinojome naujų dalykų apie gamtą, pavyzdžiui, kaip atskirti kanjoną nuo tarpeklio. Kanjonas, kai plyšys yra platesnis nei sienų aukštis, o tarpeklis – siauresnis, jo sienos yra aukštesnės nei tarpas tarp jų.

Antelope Canyon, Page, Arizona

Po kelionių bei įspūdžių Las Vegase ir kanjonuose mūsų laukė išvyka autobusu į Los Angelą. Kelionė truko apie 5 valandas, kol galiausiai pasiekėme „angelų miestą“. Los Angele apsistojome netoli Hermosa paplūdimio, indų šeimoje. Šiame mieste turėjome praleisti savaitę, ir tai buvo naujas iššūkis, nes gyvenome garaže! Per savaitę Los Angele aplankėme tokias įžymias vietas kaip Hollywood Sign, Walk of Fame, Universal Studios Hollywood, miesto centrines gatves. Dar dabar prisimenu Los Angelo miesto karštį ir kaip mes ilsėjomės ant suoliuko Hollywood'e, galvodamos, kur pavakarieniauti. Tuomet buvo 105 farenheito, t. y. 41 laipsnis karščio!

Rugsėjo 30 d. grįžome į Cape Cod, Harwich Port miestelį – į mūsų taip pamėgtą „Funnie Farm“. Paskutinę dieną praleidome su Ashby ir Tomu, jie mums tapo kaip antri tėvai ir nauji draugai. Po gausybės kelionių ir įspūdžių atėjo laikas keliauti namo.

Po 163 dienų, praleistų Amerikoje, pasiilgome namų, tėvų, draugų, tačiau žinojome, kad dar tikrai sugrįšime į Ameriką – gražią, įdomią, pilną staigmenų ir daugelio žmonių svajonių išsipildymo šalį.

Rasa Vaitkevičiūtė

Pagal neblaivių vairuotojų skaičių – Naperville ke...
Kendall apskritis bando pažaboti nelegalius fejerv...
 

Comments

No comments made yet. Be the first to submit a comment
Already Registered? Login Here
Guest
2017 spalio 23, Pirmadienis